Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės, ir į tai, kad daugelio jų reikšmė iki šiol neįsisąmoninta, o apsauga nepakankama, nutarė 2017-uosius paskelbti Piliakalnių metais.

Lėšų neskirta

Priimtame dokumente akcentuojama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis. Priimtu nutarimu taip pat Vyriausybei pasiūlyta kartu su savivaldybėmis 2017 m. numatyti lėšų Piliakalnių metų komisijos sudarytai ir patvirtintai programai įgyvendinti.

Tačiau, kaip komentavo rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyresnioji specialistė Inga Navlickienė, nors šie metai ir paskelbti Piliakalnių metais, į juos bus labiau atsižvelgta įvairių minėjimų, švenčių organizavimo, o ne lėšų skyrimo jų sutvarkymui prasme.

„Papildomų lėšų piliakalniams tikrai nėra numatyta, jos bus skirtos tik bendruomenėms, švenčių organizavimui. Vis tik su piliakalniais susiję darbai pradėti daryti jau nuo 2016 m. pradžios, organizuojamos įvairios komisijos jų lankymui ir pan., bet kad būtų gautos struktūrinės ar projektų lėšos – to nėra. Ir dėl to labai gaila“, – komentavo I. Navlickienė.

Seniūnijų priežiūra

I. Navlickienė sakė, kad šiais metais piliakalnių priežiūrai seniūnijos skirs dar daugiau dėmesio.

„Jei seniūnai iki šiol prižiūrėdavo piliakalnius, tai šiemet reikės pasistengti tai daryti dar kruopščiau. Gal kai kurie seniūnai turėtų numatyti ir atlikti piliakalnių atvėrimo darbus, kas jau antri metai daroma su Kukarskės piliakalniu, iškertant menkaverčius medžius. Tikimės, kad iki 2018 m. šie darbai Kukarskėje bus atlikti“, – komentavo specialistė.

Iš viso Šakių rajone yra 19 piliakalnių, o didžioji jų dalis stūkso prie Nemuno. Piliakalnių priežiūrai, šlaitų slinkimo profilaktikai reikalingos didžiulės sumos pinigų, kurių rajono savivaldybė skirti neišgali, nors tikriausiai niekas neabejoja, kad sutvarkyti, prižiūrimi piliakalniai yra vieni vaizdingiausių ir unikaliausių objektų, kuriuose galima apsilankyti.

Duoklė piliakalniams

I. Navlickienės pasiteiravus, kurio rajono piliakalnio būklė šiuo metu prasčiausia, specialistė patikino, kad Sudargo Burgaičių piliakalnių. Štai praėjusiais metais parengta galimybių studija, kurioje numatytos visos techninės priemonės, kurių reikėtų imtis dėl Sudargo Burgaičių piliakalnių šlaitų slinkimo sutvirtinimo. Nustatyta, kokias technines galimybes tokioje situacijoje būtų galima taikyti.

„Toliau turėtų būti rengiamas projektas, kuris ir reikalautų daugiausiai lėšų. Bet tai tik techninė dokumentacija, kurios rajono savivaldybė be papildomų infrastruktūrinių lėšų ar Kultūros paveldo departamento paramos taip pat nepajėgi pasirengti. Techninės dokumentacijos parengimas gali kainuoti 100 tūkst. eurų ir daugiau“, – informavo I. Navlickienė.

Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė pasidžiaugė, kad praėjusiais metais Sudargo piliakalniams suteiktas kultūros paminklo statusas. Vedėja viliasi, kad, parengus minėtąją galimybių studiją, ateinančiais metais būtų galimybė kreiptis į Kultūros paveldo departamentą dėl techninio projekto rengimo.

Beje, Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Papievienė parengė projektą, kurį įgyvendinant, tradicinį dailininkų plenerą „Kalbanti žemė“ planuojama dedikuoti piliakalniams. Plenere dalyvaujantys dailininkai tapys piliakalnius, jų darbai bus įamžinti fotografijose. Vėliau užfiksuoti vaizdai bei padavimai ir mitai apie rajono piliakalnius nuguls į specialų leidinį.