Nuotr. Poetė Danguolė Vasiliauskienė, nuotraukoje įsiamžinusi su anūke, poezijos knygoje „Rudens laiškai“ išdrįsta kalbėti visuomeninėmis temomis: atsiranda žvilgsnis į istorinę praeitį.
Šeštadienio popietę Šakių viešojoje bibliotekoje vyko iš mūsų krašto kilusios Jonavos r. Upininkų pagrindinės mokyklos direktorės Danguolės Vasiliauskienės poezijos knygos „Rudens laiškai“ pristatymas.
Knygą pristačiusi D. Vasiliauskienės dukra Skaistė Vasiliauskaitė-Dančenkovienė kalbėjo, kad knygos pavadinimas yra labai svarbus, tačiau liepė nemanyti, jog ji yra šlapia, liūdna, niūri ar pilka. Knygoje telpa visi metų laikai, joje daug ir pavasario, ir žiemos, ir vasaros, kas be ko – rudens. Ruduo autorei labai svarbus metų laikas.
„Ji gimusi rudenį, dirba mokytoja, tad metus taip pat pradeda skaičiuoti nuo rudens iki rudens. Matyt, šis pavadinimas dėl to ir gimė.
Tai antroji D. Vasiliauskienės knyga, tad dukra palygino, kuo jos skiriasi. Jeigu į pirmąją knygelę buvo surinkti ir sudėti visi jaunystės, praeities eilėraščiai, tai šia knyga autorė jau tvirtai pareiškia: „Aš kuriu dabar, kuriu šiandiena.“ Autorės dukra vylėsi, kad tai toli gražu ne paskutinė mamos knyga, kad jos kūryba tęsis ir toliau.
„Pirmoje knygoje buvo pastebimas jaunatviškas maksimalizmas, gvildenami egzistenciniai klausimai, daug ieškojimų ir skausmo. Antroji knyga prisipildo kitokių spalvų: harmonijos su aplinka, pilnatvės, jaučiama patirtis ir branda. Tačiau abi knygas jungia gamta. Abiejose labai daug jos motyvų, medžiai lyginami su broliais ir seserimis. Pati autorė taip pat susitapatino su žolele“, – komentavo autorės dukra.
„Rudens laiškuose“ atskleidžiamos ir naujos spalvos. Autorė išdrįsta kalbėti visuomeninėmis temomis, atsiranda žvilgsnis į istorinę praeitį. Knygoje publikuojamas eilėraštis apie knygnešę, eilėraščiai tėvynei. Taip pat paliečiamos nūdienos aktualijos, visai Lietuvai skausmingos temos: mokyklų tuštėjimas, emigracija.
D. Vasiliauskienės kurso draugė Dalė Spudienė teigė, kad autorės eilėraščiai su kiekvienais metais tampa vis brandesni, gražesni ir meniškesni.
Pati D. Vasiliauskienė, prieš skaitydama savo kūrybos eiles, susirinkusiems priminė, kad visą gyvenimą dirba mokytoja, todėl stengiasi rašyti taisyklingai ir to taip pat moko savo mokinius.
Lietuvių kalbos mokytoja Rima Bacevičienė pasakojo, kad jai ši autorės knyga tapo ypatinga dovana, galimybė prisiliesti prie žmogaus sielos per jo kūrybą.
„Šiuo atveju dovana buvo dviguba – tai ne tik lyrikos tekstai, bet ir galimybė pažinti pačią poetę – kraujo ryšiais susietą žmogų. Šis pažįstamas asmeninis laukas jautriausiai palietė mintis. Iš naujo atgijo artimų žmonių paveikslai, vietos, laikas, prisiminimai. Mano manymu, labai gražus sprendimas šiame leidinyje iliustruoti knygą pačios darbais – tai dvigubai nuoširdus atsivėrimas. Rudens laiškai tampa visų metų laiškais – trapus būties atsivėrimas“, – kalbėjo R. Bacevičienė.
„Draugo“ inf.