Nuotr. „Klėties“ teatro vadovė Rasa Uzialienė (antra iš kairės) pasidžiaugė tvirtu kaip kumštis kolektyvu, su kuriuo galima ir prisijuokti iki soties, ir pasidalyti pečius slegiančiais rūpesčiais.
1997 m. Griškabūdžio miesteliui buvo kupini reikšmingų įvykių: seniūnu tapo Saulius Naumavičius, tais pačiais metais pirmą kartą suorganizuota miestelio šventė „Oninės“ ir, kas be ko, tais metais susibūrė nedidelis Griškabūdžio teatro kolektyvas. Neilgai trukus dienos šviesą išvydo pirmasis teatro spektaklis „Tuščia kertė širdyje“. Kaip pasakojo teatro vadovė, mintis pastatyti šį spektaklį atsirado staiga, tačiau brandinama buvo ilgą laiką.
„Dalyvavome rajoninėje teatro šventėje ir po metų pasirodėme respublikiniame kaimo teatrų festivalyje „Pastogė“ Veisėjuose. Nuo pat teatro gyvavimo pradžios griškabūdiečių teatrą žiūrovai priimdavo labai šiltai. Vis daugiau repetuodavome, o prie mūsų kolektyvo prisijungė nauji žmonės. Žiūrovams pristatėme spektaklius „Žemės ar moters“, „Šalaputris“, „Apsiriko“, kartu su Šakių, Kalvarijos, Tautkaičių, Kazlų Rūdos teatrais dalyvavome spektaklyje-projekte „Amerika pirtyje“, – prisiminė R. Uzialienė.
Bėgant metams spektakliai keitė spektaklius. Prie teatro prisijungė daugiau žmonių ir gimė dar daugiau spektaklių – „Bobutės susipyko“, „Pasimatymas sodo namelyje“, „Kariesas“, atgimė spektakliai „Tuščia kertė širdyje“ ir „Šalaputris“.
„Keitėsi spektaklių pastatymai ir žmonės. Įgijome didelį būrį teatro bičiulių, vis dažniau išvykdavome pas juos vaidinti. 2003 m., kai dalyvavome rajoninėje teatro šventėje, gimė klėties teatro šventė „Jablonskynė“. Tiesa, galbūt ši klėties teatro šventė turėjo įtakos teatro vardui atsirasti. Prieš penkerius metus vienos šventės metu bičiulių Tautkaičių teatras „Gegnė“ į sceną mus pakvietė kaip teatrą „Klėtis“. Taip šis vardas mus pradėjo lydėti vis dažniau“, – vardo atsiradimą prisiminė R. Uzialienė.
Taigi, ko gero, didžiausia dovana teatro kolektyvui tapo gimtadienio šventėje oficialiai suteiktas „Klėties“ teatro vardas, tai liudijantį raštą teatro vadovei įteikė seniūnijos specialistė Valentina Liepuonienė.
R. Uzialienė kalbėjo, kad teatras tai nėra tik vaidinimai, tai bičiulystė ir bendravimas, pasitikėjimas ir bendras pomėgis, o repeticijose prisijuokiama iki ašarų.
„Repeticijos – tai smagiausias laikas kartu. Daug darbo, bet jis pilnas juoko ir baikų. Pasirinkus pjesę tekstai yra apžaidžiami ir interpretuojami savaip, pasitaiko net anekdotinių situacijų, viskas baigiasi nevalingu juoku iki ašarų. Išties nuostabu, žmonės į repeticijas atskuba vakare, po darbų su savo rūpesčiais ir bėdom, o išeina su šypsenomis veiduose. Manau, repeticijos labiausiai stiprina kolektyvą. Teatras mus vienija kaip šeima, kurioje mes skirtingi ir kartu panašūs“, – mintimis dalijosi vadovė.
Kolektyvo bendravimas nesibaigia vien repeticijomis, rūpestis vieni kitais yra visą laiką. Kaip juokavo teatro vadovė, taisomi ir sugedę automobiliai, rūpinamasi susirgusiais ir t. t.
Griškabūdiečius 20-mečio proga pasveikinti susirinko visas būrys draugų iš Pilviškių, Vilkaviškio, Lekėčių, Barzdų, Gelgaudiškio mėgėjų teatrų, šokius dovanojo Sintautų kultūros centro tautinių šokių grupė „Sintuola“.