Knyga „Tautiškos giesmės kelias į tautą“ (autorius Romas Treideris), kurią recenzavo akademikas Antanas Tyla, – svarbus Lietuvai leidinys, nes jo tikslas – stabdyti jaunimo emigraciją. Tam pasitelkta nauja, pagrįsta Tautiškos giesmės interpretacija su iliustracijomis jaunimo tautiškumui ugdyti. Juk jaunuoliai išvažiuoja į kitas šalis, nejausdami atsakomybės dėl Lietuvos ateities.

Ką daryti, kad pasaulyje išliktume kaip tauta su savo kalba, kultūra ir teritorija?

 

Eikime Su Tautiška giesme į šviesią ir teisingą Lietuvą.

Tautiškoje giesmėje, kuri tapo Lietuvos himnu, dr. Vincas Kudirka, žymiausias XIX a. pabaigos tautinio atgimimo veikėjas, rašytojas, muzikas, „Varpo“ redaktorius, ragina tautą – kiekvieną mūsų – kurti šviesią ir teisingą Lietuvą. Tai trys priesakai ir jų tikslai.

Siekiant priesakus vykdyti, IŠ PRAEITIES TAVO SŪNŪS TE STIPRYBĘ SEMIA. O praeitis – LIETUVA, TĖVYNE MŪSŲ, TU DIDVYRIŲ ŽEME.

Pirmas priesakas –

TEGUL TAVO VAIKAI EINA VIEN TAKAIS DORYBĖS.

Vykdant šį priesaką, DIRBU TAVO NAUDAI IR ŽMONIŲ GĖRYBEI.

Antras priesakas –

TEGUL SAULĖ [dvasinė kultūra] LIETUVOJ TAMSUMAS PRAŠALINA.

Vykdant šį priesaką, IR ŠVIESA, IR TIESA MANO ŽINGSNIUS LYDI.

Trečias priesakas –

TEGUL MEILĖ LIETUVOS DEGA MŪSŲ ŠIRDYSE.

Vykdant šį priesaką, VARDAN TOS LIETUVOS VIENYBĖ ŽYDI.

O vienybėje – galybė, nes nėra darbo, kurio nebūtų galima atlikti bendromis jėgomis.

Nauja Tautiškos giesmės interpretacija iš esmės skiriasi nuo visų kitų šios Giesmės interpretacijų. Visų pirma, atskleista saulės metaforos prasmė – tai dvasinė kultūra. Antra, įžvelgta Giesmės vertybinė struktūra: tai trys priesakai ir jų tikslai, o šių tikslų visuma apibrėžia ir jos tikslą – kurti šviesią ir teisingą Lietuvą. Trečia, akcentuojama, kad Giesmėje raginimas tautai vykdyti priesakus – tai yra raginimas, nukreiptas į kiekvieną iš mūsų.

Kiekvienas mūsų, vykdydamas šiuos tris priesakus, kuria šviesią ir teisingą Lietuvą, kurioje viešpatautų vien dorybė, dvasinė kultūra ir meilė Lietuvai. Todėl neturėtume rinkti arba skirti į svarbias valstybės pareigas tų, kurie nepaiso bent vieno priesako: neina vien takais dorybės, nėra aukštos dvasinės kultūros ar nemyli Lietuvos. O naują Tautiškos giesmės interpretaciją reikia įtraukti į mokyklų pilietinio ugdymo programą, kad mokiniai priesakus suvoktų ir juos vykdytų. Juk tauta iš tikrųjų prasideda nuo mokyklos. Tada mūsų tauta, kurianti šviesią ir teisingą Lietuvą, gerokai mažiau išsivažinėtų. Dirbti ir kurti Lietuvoje yra ir prasmė, ir atsakomybė.    

Knygoje Tautiškos giesmės kelias į tautą iliustracijos yra suskirstytos į skyrius ir skyrelius: Tautiškos giesmės gimtinė – Vladislavovas (dabar Kudirkos Naumiestis); Tautiškos giesmės rankraščio kelias į Tilžę; pirmosios Tautiškos giesmės publikacijos; atvirukai, lankstiniai, plakatai su Tautiškos giesmės žodžiais; pašto ženklai ir vokai su Tautiškos giesmės žodžiais; pirmosios plokštelės su Tautiška giesme; bareljefai, paminklai su Tautiškos giesmės žodžiais. O paskutinė iliustracija – liepinys Eikime tautos didvyrių keliais.  

Pirma kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi buvo parengta paroda „Tautiškos giesmės kelias į tautą“, kuri dabar be kliūčių keliauja po Lietuvos miestus, nes jas jau organizuoja miestų ir rajonų švietimo skyriai. Marijampolėje ji buvo parodyta ir per televiziją. Paroda buvo eksponuojama ir Seime.

Pirmo knygos leidimo, kurį finansavo inžinierius Gintaras Jonas Aleknavičius, 1000 egzempliorių buvo padovanota Lietuvos, Londono ir Punsko lietuviškoms mokykloms.  Sakoma, kad ši knyga turi pasiekti kiekvieną lietuvišką mokyklą, kiekvieną lietuvišką šeimą. Ypač gerai ji vertinama užsienio lietuvių.

Antro leidimo, kurį finansavo Vinco Kudirkos fondas ir pats autorius, 1200 egzempliorių išleista taip pat ne pelno tikslais. Jų jau išsivežta visoms Anglijos lietuviškoms mokykloms, padovanota Vilniaus lietuvių namams.

Tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos požiūris į šią knygą visai kitas. Ji tik dėkoja už rūpinimąsi Tautiškos giesmės idėjų sklaida ir informuoja, kad visos mokyklos yra aprūpintos Lietuvos herbu ir himnu (plakatu) ir kompaktine plokštele su Lietuvos himnu. Toks požiūris į mokinių tautiškumo ugdymą ir yra priežastis Lietuvos jaunimo didelės emigracijos.

Romas Treideris