baneris leidinys

piliakalniu knyga
Nuotr. Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Papievienė (kairėje) džiaugėsi, kad noras sužinoti, kaip mūsų piliakalniai atrodo pro fotoaparato objektyvą, kokie jie dailininkų darbuose, kiek informacijos apie savo krašto piliakalnius turi sukaupę žmonės, virto realiu kūriniu.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Šie metai Lietuvoje paskelbti Tautinio kostiumo, Lietuvių kalbos kultūros ir Piliakalnių metais. Tad gruodžio 17d. į Zyplių dvare vykusį baigiamąjį Piliakalnių metams skirtą renginį susirinko visi, kurie savo darbais ir idėjomis prisidėjo prie mūsų rajone esančių piliakalnių tvarkymo, išsaugojimo bei pritaikymo turistams. Zyplių dvaro rūmų erdves papuošė tarptautinio dailininkų plenero „Kalbanti žemė“ metu nutapyti darbai, o Piliakalnių metų užbaigimo akcentas – išleistas ir visuomenei pristatytas leidinys „Istoriniu ir meniniu žvilgsniu į Šiaurės Sūduvos piliakalnius“.

Piliakalniai – svarbi mūsų istorijos dalis. Jie yra neginčytini senosios baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simboliai.

Šakių rajone šiuo metu priskaičiuota 19 piliakalnių (naujai atrasti Kubilių ir Žemosios Panemunės II piliakalniai). Piliakalniai liudija – turime kuo didžiuotis.

Rajono Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausiosios specialistės Aurelijos Papievienės iniciatyva pirmiausiai visi mūsų krašto piliakalniai buvo aplankyti ir įamžinti fotografo Vido Venslovaičio.

„Man, vaikštant po tuos piliakalnius, dažnai kildavo mintys apie mūsų krašto istoriją, apie miškų, upelių pašonėje gyvenusių žmonių gyvenimo būdą. Ėjau fotografuoti į tuos brūzgynus, vaikščiojau po kalvas, ant kurių žmonės gynėsi nuo vietinių niokotojų, vėliau kryžiuočių“, – pasakojo V. Venslovaitis.

Į piliakalnius norėta pažvelgti ir menininkų akimis. Šią vasarą į tarptautinį plenerą „Kalbanti žemė“ susirinkę dailininkai iš Lietuvos (Valentinas Antanavičius, Jonas Daniliauskas, Vytautas Kaunas, Lolita Rūgytė, Audronė ir Algimantas Vorevičiai) bei menininkai iš Rusijos, Gruzijos, Lenkijos bei Ukrainos mūsų krašto piliakalnių savitumą perkėlė ant drobių. Menininkų įamžinti mūsų piliakalniai ir nespalvotos V. Venslovaičio fotografijos ir sugulė į leidinį „Istoriniu ir meniniu žvilgsniu į Šiaurės Sūduvos piliakalnius“. Praėjusį sekmadienį Zyplių dvare parodos atidaryme dailininkė L. Rūgytė pasakojo, kad jai tai buvo nauja patirtis.

„Žuklijų piliakalnio šlaituose tą dieną buvo daug saulės ir šviesos, tokį aš jį ir įamžinau. O jau į Šilvėnų piliakalnį lydėjo Vidas, nes ten buvo daug tankmės, o daugiausiai...erkių. Tokie įspūdžiai ir atsispindi darbuose“, – sakė dailininkė.

Pasak dažnai piliakalnių guru vadinamo archeologo dr. Gintauto Zabielos, kiekvienas piliakalnis turi savo istoriją. Leidinyje „Istoriniu ir meniniu žvilgsniu į Šiaurės Sūduvos piliakalnius“ jis apžvelgė mūsų piliakalnius, remdamasis moksliniais faktais bei tyrinėjimų išvadomis. Įdomūs ir vietos žmonių parengti straipsniai. Juos parašė Alberta Dragūnaitienė, Vincas Kriščiūnas, Gražina Kazarian, Asta Baubonienė, Aušra Kriauzienė, Gailutė Meškevičienė, Jolanta Murauskienė, Rimvydė Ralickienė, Marytė Rastupkevičiūtė, Milda Ratomskienė.

„Piemenėliai beganydami gyvulius pastebėdavę, kad vidury dienos iš kalno išeinąs ponaitis su juodais rūbais ir juoda skrybėle. Tada jis apeinąs piliakalnį ir užlipęs ant kalno viršaus pradingstąs kaip rūkas. Manyta, kad ponaitis savo pradingusios pilies ieško, todėl tasai kalnas ir pavadintas Piliakalniu“, – apie Plokščių piliakalnį rašo G. Kazarian.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra 903 piliakalniai. Tačiau šis skaičius kasdien gali didėti, nes nežinomų piliakalnių paieškos ir identifikavimas tebevyksta. Nors mūsų rajono piliakalniai ir nepateko į piliakalnių „Top 10“, jie visi yra skirtingi ir įdomūs. Bene geriausiai apie juos žino rajono Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Inga Navlickienė. Anot jos, piliakalniai yra labai pažeidžiami ir netinkama priežiūra gali juos sunaikinti negrįžtamai. Pasirodo, kad iš 19 šiandien žinomų piliakalnių rajone iki šiol tyrinėti vos penki. Archeologinių kasinėjimų metu iš daugelio piliakalnių negauta reikšmingesnių duomenų. Pasak specialistės, vieni reikšmingiausių rajone yra Sudargo ir Maštaičių piliakalnių kompleksai. I. Navlickienė pripažino, kad šiandien aktualiausias dalykas – Sudargo piliakalnių slinkties sustabdymas, o tam reikalingos didžiulės lėšos.

Labiausiai turizmui pritaikytas yra Sudargo piliakalnių kompleksas ir Žemosios Panemunės piliakalnis. I. Navlickienė, kalbėdama apie piliakalnių pritaikymo turizmui galimybes ir naujoves, akcentavo, kad svarbu rengti gyvosios archeologijos šventes, ateityje apie Sudargo piliakalnius galėtų pasakoti 3D formato filmai, galima aktualizuoti kovas su kryžiuočių ordinu ir kita.

„Norėčiau pacituoti dr. G. Zabielos žodžius, kuris sako, kad „nesąžininga norėti visus piliakalnius vienu metu sutvarkyti, kai yra opesnių paveldo problemų“. Ir aš manau, kad į piliakalnius, kuriems niekas negresia, nereiktų skubėti kviesti lankytojus, tegul piliakalniai ilsisi su savo klodais“, – svarstė I. Navlickienė.

Daugiausiai mūsų piliakalniais rūpinasi seniūnijos ir vietinės bendruomenės, kurių teritorijose jie ir yra. Renginyje dalyvavusi sudargietė A. Dragūnaitienė prisipažino, kad žinia apie Sudargo piliakalnius buvo paskleista prieš 10 metų – surengta pirmoji šventė „Sudargo piliakalnių atsidūsėjimai“. Ji dėkojo seniūnijai, kuri rūpestingai juos prižiūri.

„Kartu su mokiniais Plokščiuose pirmiausiai kojomis išmatavom atstumą nuo ryčiausio Misiūnų iki vakariausio Stulgių piliakalnio. Vėliau kaupėm žinias, nors padavimų apie piliakalnius labai mažai išlikę. Plokščiai garsūs penkiais piliakalniais. Šiandien yra manoma, kad archeologinius objektus apskritai reikėtų mažiau liesti, manau, kad turėtume ne tiek ant piliakalnių lipti, kiek daugiau prie jų eiti ir išgirsti, ką jie kalba“, – svarstė G. Kazarian.

Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis pakvietė aplankyti ir Mikytų piliakalnį. Lekėtiškiai ant jo praeitais metais pirmą kartą suorganizavo Rasų šventę. Kriūkietė Anelė Mockaitienė taip pat turėjo kuo pasigirti – tai Žemosios Panemunės piliakalnis, kuris turistams lankyti pritaikytas jau gana seniai. A. Mockaitienės žodžiais, ant jo užlipus atsiveria toks vaizdas, kad širdis dainuoja ir netelpa savyje, todėl ant šio piliakalnio bendruomenė gieda Lietuvos himną, susirenka ir kitų švenčių proga.

Renginyje dėkota ir leidinio „Istoriniu ir meniniu žvilgsniu į Šiaurės Sūduvos piliakalnius“ sudarytojai A. Papievienei, ir visiems, prisidėjusiems prie mūsų krašto istorijos puoselėjimo.

„Piliakalniai man buvo visiškai nauja sritis, labai praturtinau savo žinias rengdama knygą, bet turiu prisipažinti, kad ne visus dar piliakalnius aplankiau. Vienintelis žmogus, aplankęs visus, – tai Vidas Venslovaitis, žinau, kad ir jam ne iš pirmo karto pavykdavo surasti kai kuriuos piliakalnius. Todėl noriu padėkoti visiems, prisidėjusiems prie leidinio atsiradimo, taip pat ir redaktorei Rimai Bakšienei“, – kalbėjo A. Papievienė ir pridūrė, kad knygos leidybą finansavo LR Kultūros ministerija, Lietuvos Kultūros taryba bei Šakių rajono savivaldybė.

Seniūnams R. Krikštolaičiui, Onutei Rakauskienei, Ritai Grigaitienei, mūsų krašto istorijos žinovams A. Dragūnaitienei, G. Kazarian, Vincui Kriščiūnui, I. Navlickienei bei fotografui V. Venslovaičiui Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė įteikė Etninės kultūros globos tarybos pirmininko Virginijaus Jocio padėkas už nuolatinį rūpestį savo krašto piliakalniais.

Renginyje skambėjo Sintautų kultūros centro folkloro ansamblio „Santaka“ atliekamos dainos. O susirinkusieji svarstė, kad rūpestis piliakalniais, pasibaigus Piliakalnių metams, tęstųsi.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos