baneris leidinys

bieliukas dailius
Nuotr. Tautodailininkas, kryždirbys Andrius Bieliukas (dešinėje) nuoširdžiai dėkojo visai Šakių rajono tautodailininkų bendrijos „Dailius“ komandai už palaikymą.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Trys karaliai tautodailininkui Andriui Bieliukui atnešė svarbų įvertinimą – respublikinėje liaudies meno parodoje-konkurse „Aukso vainikas“ kryždirbystės srityje jis pelnė trečią vietą.

Sausio 6-ąją, per Tris karalius, Rokiškio krašto muziejuje vyko konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatų paskelbimo ir vainikavimo iškilmės. Pasipuošti garbingiausiu Lietuvos tautodailės apdovanojimu – aukso vainiku – siekė net 28 senųjų amatų tradicijas tęsiantys kūrėjai.

Kriūkietis, rajono tautodailininkų bendrijos „Dailius“ narys A. Bieliukas praėjusių metų spalio 19 d. kartu su kitais rajono tautodailininkais dalyvavo XIII Sūduvos krašto liaudies meno parodoje-konkurse „Aukso vainikas“ ir laimėjo I vietą.

Šių metų sausio mėnesį tris savo darbus, išdrožtus per penkerius paskutiniuosius metus (užfiksuotus nuotraukose), eksponavo respublikinėje liaudies meno parodoje-konkurse, kuris vyko Rokiškyje.

Sausio 6 d. konkurso komisija, sudaryta iš žinomų šalies menotyrininkų, išrinko ir geriausiais metų meistrais paskelbė vaizduojamosios liaudies dailės meistrą, medžio drožėją Zenoną Skinkį iš Vilkaviškio, taikomosios liaudies dailės meistrę, keramikę Virgiliją Silvestrą Šufinskienę iš Kuršėnų ir skulptorių, kryždirbį Adolfą Teresių iš Garliavos.

Kryždirbystės srityje trečioji vieta atiteko kriūkiečiui A. Bieliukui. Pasak jo, trečią vietą už kryždirbystės tradicijų puoselėjimą jis jau pelnė 2013 m., apdovanojimą atsiėmė respublikinėje parodoje Kretingos muziejaus Žiemos sode.

Andrius paklaustas, nuo kada į rankas paėmė peiliuką ar kitą meistro įrankį, sako, kad dar besimokantį Kriūkų mokykloje drožti pamokė darbų mokytojas lukšietis Valdas Paukštys, o pirmas darbas greičiausiai buvo prieverpstė.

„Negaliu pasakyti, kodėl pradėjau drožti kryžius... žmonės prašydavo... tapo madinga įvairias progas, datas pažymėti kryžiumi, todėl ir užsakymų sulaukdavau...“ – nedaugžodžiavo tautodailininkas.

Andriaus drožybos darbai puošia Kriūkus, jie stovi ir kitose rajono bei Lietuvos vietose: 2009 m., minint Kriūkų 420 metų sukaktį, dvylikai Kriūkų krašto šviesuolių Andrius sukūrė atminimo koplytstulpį, sukūrė kryžių Paežerėlių Šv. Angelų Sargų bažnyčios 150 metinių paminėjimui ir daug kitų darbų.

Jis nuolatinis tautodailininkų plenero „Zyplių žiogai“ dalyvis. Praėjusių metų pabaigoje tautodailininko, garliaviečio Adolfo Teresiaus pakviestas kartu su keliais bičiuliais nusprendė savitai pasitikti atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį: Andrius su kitais vyrais iš ąžuolo skaptavo Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ tekstą. Andrius skaičiuoja, kad per 25-erius metus jis išdrožė apie 200 įvairių medžio drožinių.

Šiandien A. Bieliukas palinkęs prie Kriūkų krašto savanorių įamžinimo monumento, pasiryžęs išdrožti apie 100 savanorių pavardžių.

Nesureikšmina Andrius ir gauto apdovanojimo, o kukliai svarsto, kad apdovanojimas ne jo, o žmonių: jei ne žmonių prašymai drožti, tai jis darbų neturėtų, nedalyvautų tokiuose konkursuose, nebūtų ir to apdovanojimo. Tautodailininkas teigia, kad jo kryžius tradicinis, tačiau Andriaus kryžių nesumaišysi su kitais – meistras juos puošia saulutėmis, kurios medžio masyvui suteikia grakštumo.

„Įvertintas ir tu ne sykį buvai. Už darbštumą, už pagarbą, tautos paveldui ir šimtametėms tradicijoms. Už ištikimybę lietuviškiems papročiams, istorijai, žemei. Juk tavo rankoms paklusę galybė sumanymų. Išskaptuotų, išdrožtų, iškaltų, išpjaustinėtų. Smulkių ir dangų parėmusių, tėviškės miestus ir miestelius puošiančių, svetur nukeliavusių. Įprasminančių žmonių būtį“, – apie Andrių sako tautodailininkė Rita Mockeliūnienė.

Balandžio mėnesį Andrius švęs 45-erių metų sukaktį, jis tikras kriūkietis, dabar gyvena su žmona Sonata gražiai išpuoselėtoje sodyboje netoli Nemuno. Andrius atviravo, kad prie savo namų kol kas kryžiaus nepasistatęs.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro įsteigti „Aukso vainiko“ apdovanojimai – svarbiausias šalies tautodailininkų – iškilių liaudies dailės kūrinių autorių – įvertinimas.

Įdomiausius, tradicijos atspindžio ir meniškumo požiūriu vertingiausius darbus bus galima pamatyti ir Lietuvos dainų šventės dienomis Vilniuje Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje rengiamoje tradicinėje liaudies meno parodoje.

2018 m. birželio 30–liepos 6 dienomis Vilniuje vyksianti dainų šventė „Vardan tos...“ skiriama Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos