Praėjusį savaitgalį visoje šalyje jau 27-ąjį kartą buvo minimos tragiškų Sausio 13-osios įvykių metinės ir Laisvės gynėjų diena. Tradiciškai ir mūsų rajone dešimčiai minučių languose įsižiebė žvakučių šviesa, mokyklose vyko pilietiškumo pamokos, atminimo bėgimai, seniūnijų centruose buvo deginami laužai, giedama Tautiška giesmė, skambėjo liaudies dainos, savivaldybės pievelė pražydo melsvomis neužmirštuolėmis.

Sausio 13-osios naktis…

Naktis, kai vienu ritmu plakė širdys ir degė laužai...
Naktis, kai tūkstančių tūkstančiai rankų apkabino Tave, Tėvyne Lietuva…
Ir Tu tada buvai pati svarbiausia…
Tavo vardas buvo dainoje, maldoje, plevėsavo trispalvėje ir tapo paskutiniu žodžiu didvyrių lūpose…

Atmintis gyva

Šiemet, kaip ir kasmet, švietimo įstaigų, organizacijų, verslo įmonių, bibliotekų ir kitų įstaigų languose sausio 12 d. sužibo žvakelių liepsnelės. Jau vienuoliktą kartą šia pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ buvo prisiminta 1991 metų sausį iškovota istorinė pergalė. Mūsų tauta atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją bei bandymą karine jėga įvykdyti perversmą ir apgynė atkurtos valstybės nepriklausomybę.

Pražydo neužmirštuolėmis

Rajono savivaldybės administracijos darbuotojai penktadienio rytą prisiminė ne tik Sausio 13-osios didvyrius, savo galvas padėjusius už Lietuvos laisvę, bet ir pokario rezistencijos kovas, kurios pareikalavo mūsų tautos dukterų ir sūnų gyvybių. Skambant Tautiškai giesmei buvo pakelta Lietuvos vėliava ir pievelė priešais savivaldybės pastatą pražydo neužmirštuolėmis. Net šimtas žiedų. Ir neatsitiktinai. Juk netrukus minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.

Bendrystės dvasia

Rajono seniūnijų centruose ir Šakių ežero saloje uždegti atminimo laužai. Pasak rajono savivaldybės mero Edgaro Pilypaičio, susirinkome prie laužo šviesos ir šilumos prisiminti tą naktį, kai glaudėsi lietuvis prie lietuvio, kai širdis ieškojo širdies. „Kaip džiugu, kad tiek metų prabėgus mus visus vis dar jungia ta bendrystės dvasia, – tvirtino meras. – Labai svarbu žinoti ir atminti, kam mes esame skolingi už savo laisvę.“

Įspūdžių perteikti neįmanoma

„Prabėgo daugiau kaip ketvirtis amžiaus, kai mes prie televizijos bokšto stabdėme tankus. Tų įspūdžių, kuriuos patyrėme budėdami prie Aukščiausiosios tarybos ir kitų saugomų objektų, perteikti neįmanoma – juos reikia išgyventi, – dalijosi prisiminimais buvęs tremtinys, poetas Arvydas Pyragas. – Tada daugybė žmonių rinkosi ginti savo Tėvynės. Jie stojo prieš tankus ir niekur nesitraukė. Kai sunkiasvoriai šarvuočiai visu greičiu važiuodavo pro šalį, sagos iš švarkų byrėjo. Bet jie nesustabdė mūsų siekio į pergalę, į laisvę.“

Nenoriu pilietinio karo

Deja, pasak A.Pyrago, kai buvo paskelbta nepriklausomybė, galbūt per drąsu buvo priimti desovietizacijos įstatymą ir mes patys kalti, kad partiniai sekretoriai, CK pirmininkai buvo sugrąžinti į valdymo sistemą.

„Prasidėjo prichvatizacija, turto grobstymai ir šiandien mes turime nekokią padėtį, šiandien mes kuriame policinę valstybę, šiandien slopinamas visuomeninis transliuotojas, norima, kad visi paklustų valdančiajai daugumai, – kalbėjo buvęs tremtinys. – Aš nenoriu pilietinio karo, nenoriu, kad eitume į gatves, bet reikėtų kažką daryti, protestuoti prieš šią neteisybę.“

Šiandien vienybės nėra

Daug prisidėjusio prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šakiečio Gintauto Bendoraičio nuomone, vienybės, apie kurią giedame Tautiškoje giesmėje, kuri buvo prieš 27-erius metus, kai gynėme televiziją ir Parlamentą, šiandien nėra, nebuvo ir baisu, kad nebus.

„Po nepriklausomybės atkūrimo atsirado grupelė žmonių, kuriems gerai, kuri pasiskelbė Lietuvos elitu. Jiems galbūt tikrai nieko ir netrūksta. Liko didžioji masė žmonių – tai mes, provincijos runkeliai... Ir nebuvę pačia biedniausia Tarybų Sąjungos šalimi, atsidūrėme Europos Sąjungos dugne. Pralenkė mus ir latviai, ir estai, – apgailestavo G. Bendoraitis. – Neturim kuo džiaugtis galų gale.“

Didžiausia šakiečio svajonė, kad sugrįžtų vienybė, bendro tikslo siekimas, kad būtų kuo mažesnė socialinė atskirtis, kuo mažiau žmonių emigruotų, kad kiekvienas čia surastume savo vietą, darbą,  galimybę save realizuoti savo tėvynėje.

Tradicinis bėgimas

Laisvės gynėjų dieną rajone vyko tradicinis bėgimas ,,Sintautai - 2018“. Berniukų iki 14 m. grupėje nugalėtoju tapo Ignas Rasimas, antras atbėgo Modestas Vasiliauskas, trečioje vietoje liko Rokas Rasimas. Tarp mergaičių (iki 14 m. grupėje) greičiausia buvo Greta Kuncaitytė, antrąją vietą užėmė Simona Šėporaitytė, nedaug nuo jos atsiliko Evelina Kabišaitytė.

Vaikinų nuo 15 m. grupėje pirmasis finišavo Nedas Makūnas, antrąją vietą laimėjo Evaldas Bagdonavičius, trečias atbėgo Gintaras Povilaitis. Merginų nuo 15 m. grupėje dalyvavo tik dvi bėgikės: Gabija Varankovaitė iškovojo pirmąją vietą, o Karolina Iešmantaitė liko antra. Visiems bėgimo dalyviams buvo įteikti atminimo medaliai, o prizininkai dar buvo apdovanoti ūkininkų Vaidos ir Jono Daugėlų įsteigtais prizais.