Vasario 2 d. Šakių viešojoje bibliotekoje pristatytas fotografijų albumas „To negalima pamiršti“. Į jo puslapius sugulė šakiečio fotografo Vido Venslovaičio fotografijos, kuriose paminklai, kryžiai ir kitokie ženklai, žymintys tremtinių, politinių kalinių ir partizanų atminimui skirtas vietas, bei atstatyti ir sugriuvę partizanų bunkeriai. Iš viso maždaug 85 objektai.

Leidinio pristatymą pradėjusi Šakių viešosios bibliotekos Aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Eringienė ne veltui prabilo apie ženklus ir simbolius – jų fotografijų albume ne vienas ir ne du. Yra ir labai neįmantrių, ne profesionalų sukurtų, bet su meile ir pagarba laisvės kovotojams pastatytų atminimo ženklų: iš akmenų sumūrytų obeliskų, metalinių kryžių, poliruotų akmens plokščių.

„Ženklą galima aprašyti, įvardyti, o simbolių reikšmė – prasmių suma. Simbolis paslapties saugotojas ir tuo pat metu paslapties skleidėjas. Kaip durys, už kurių vaizdas it nežinomas kambarys...“ – teigė L. Eringienė, dėkodama tremtinių, politinių kalinių ir partizanų atminimui skirtų ženklų kūrėjams: skulptoriams Eduardui Stakėnui, Rimantui Milkintai, Vytautui Martišiui, architektams Arvydui Didžiapetriui, Antanui Grigaičiui, Žibartui Simanavičiui, tautodailininkams Vidui Cikanai ir jo sūnui Aldui, Edvardui Guogai, Zigmui Sederevičiui, Valdui Eimanavičiui, Petrui Peleckiui, Andriui Bieliukui ir kitiems. Dauguma paminklų, kryžių, koplytėlių pastatyti buvusių tremtinių, partizanų bei jų artimųjų ar kovos draugų iniciatyva ir lėšomis.

Renginyje savo mintimis dalijosi fotoalbumo sumanytojai – Arvydas Pyragas, Zenonas Rakauskas, Vilhelm Haase, Pranas Endriukaitis, Antanas Bajerčius. Visi jie okupacijos metais patyrė sunkią tremtinio dalią. Fotoalbumo idėjos autorius A. Pyragas seniai puoselėjo viltį įamžinti partizanų žuvimo vietas, minimaliai aprašant žūties aplinkybes, kad ateities kartos galėtų prisiminti ir prisiliesti prie tų metų Lietuvos istorijos. Juo labiau, kad paminklai išsibarstę buvusiose sodybose, palaukėse ir miškuose. Gal laikas juos skaičiuoti? Metai bėga, žole, medžiais apauga atminimo ženklai ir paminklai, anka bunkerių duobės...

Pasak rajono savivaldybės mero Edgaro Pilypaičio, vien sukurti ir pastatyti atminimo ženklus neužtenka – jie turi turėti savo legendas.

„Pagaliau po 27-erių nepriklausomybės metų jų sulaukėme. Tik dabar pradėti kurti istoriniai filmai, kuriuose dokumentika supinta su vaidyba, kuriuose kalbama apie mūsų savanorius, partizanus, signatarus. Tai labai gražu, sveikintina ir palaikytina, – pastebėjo meras. – Ženklai turi tapti gyvi, turi būti lankomi, prie jų turi vykti svarbių datų minėjimai.“

„Šių ženklų šiandien nebūtų, jei ne šeši šimtai Šakių apskrities vyrų ir moterų, kurie kovojo miške. Žinoma, šis skaičius yra labai apytikslis, nes surinktas iš Tauro apygardos partizanų vardyno. Gali būti 6 proc. paklaida, – mano A. Bajerčius. – Yra prielaida, kad jis gali būti didesnis, nes dalis partizanų kovojo kitose apygardose. Tad galima teigti, kad mūsų krašte kovotojų buvo daugiau nei batalionas.“

V. Haase teigimu, iš pradžių atrodė, kad A. Pyrago pateiktą paprastą idėją – įamžinti tremtinių, politinių kalinių ir partizanų atminimui skirtas vietas – bus galima greitai įgyvendinti, tačiau albumo parengimas užtruko trejus metus. Sumanytojų vizijose jis turėjo būti mažesnis, bet pradėjus dirbti  atminimo ženklų sąrašas vis ilgėjo, kol išaugo iki 85 objektų. Tad jo leidybai prireikė ir daugiau lėšų.

„Vidas mus užspaudė ir ledai pajudėjo. Iš pradžių idėja atrodė labai paprasta – atvažiuoji, nufotografuoji ir išvažiuoji, tačiau paaiškėjo, kad taip nėra. Atvažiavus prie paminklo, reikėjo apsišarvuoti kantrybe ir mažiausiai valandą prie jo dirbti, reikėjo išlaukti, kol reikiamu kampu pasisuks saulė, kad būtų galima pagauti tinkamą momentą. Todėl visos fotografijos labai meniškos“, – apie fotografijų gimimą pasakojo V. Haase.

Jis už finansinę paramą dėkojo Šakių rajono savivaldybei, rajono žmonėms, prisidėjusiems asmeninėmis lėšomis, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungai.

Renginyje dalyvavęs profesorius Arimantas Dumčius atvirai pareiškė, kad fotoalbumas jį pritrenkė, kad tai nominacijos vertas leidinys ateities kartoms, o ypač jaunimui, kad šis pristatymas yra nepaprastai svarbus Lietuvai politine prasme.

Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas Raimundas Kaminskas fotoalbumą prilygino vadovėliui ir klausė, ar mes šiandien pasirengę pakeisti tuos, kurie kovojo ir žuvo, ar mes pasirengę apginti iškovotas vertybes.

Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė kartojo, kad knyga visuomet yra vienas iš geriausių paminklų. Įteikdama Sąjungos padėkos raštus knygos leidėjams V. Venslovaičiui, V. Haase, A. Pyragui bei merui E. Pilypaičiui už idėjų palaikymą. Ji atviravo, kad tokią gražią knygą jau seniai matė – nuotraukos, už kurias reikia dėkoti fotografui, fantastiškos.  

Fotoalbumo redaktorė Medeina Haase, paėmusi į rankas leidinį, sunkiai vienu žodžiu galėjo įvardyti pirmąjį savo įspūdį – tai buvo ilgo laukimo finišas, begalinis džiaugsmas, išvydus jau mintinai išmoktą knygą, kurią gali paimti į rankas, taip pat šioks toks nerimas, ar tikrai viskas pavyko taip, kaip ir buvo planuota.