Bibliotekoje – dviejų poečių kūrybos popietė

paleviciene dobrovolskiene
Nuotr. Poezijos ir muzikos glėbyje netruko prabėgti valandėlė su kraštiete Regina Palevičiene (kairėje) ir elektrėniške Vilija Dobrovolskiene.

Rugpjūčio 22 d. Šakių rajono viešojoje bibliotekoje viešėjo Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narės – kraštietė Regina Palevičienė (literatūrinis slapyvardis Karilė Verdenė) ir jos kolegė, Elektrėnų literatų klubo „Strėva“ pirmininkė Vilija Dobrovolskienė.
 
R. Palevičienė gimė Šakių seniūnijos Kadarinių kaime, mokėsi Prancų mokykloje. Karilės Verdenės slapyvardžiu pasivadinusi R. Palevičienė rašo internetinėje erdvėje, jos eilės publikuojamos Amerikos lietuvių laikraštyje „Bičiulystė“, yra išleidusi šešias knygas, kuriose dominuoja meilės žmogui, tėvynei, gamtai temos. Ji – keturių almanachų bendraautorė. Rugpjūčio 22 d. bibliotekos sienas papuošė ir R. Palevičienės tapybos darbai. Tai dešimtoji R. Palevičienės tapybos darbų paroda „Žemė sapnuoja mane“.

„Nuo vaikystės mačiau saulėtekius ir saulėlydžius, pažinojau žiedlapių paslaptis. Pirštais plėšydavau paupio rūkus ir sudėdavau juos į savo paveikslus“, – sako R. Palevičienė ir priduria, kad piešia nuo vaikystės, kad tapyba yra jos pomėgis. Menininkės paveiksluose dominuoja gamtos ir meilės temos.

Jurbarke gimusi, bet daug metų Elektrėnuose gyvenanti lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, literatė, „Strėvos“ pirmininkė V. Dobrovolskienė kuria prozą, eiles, šventinius scenarijus, redaguoja knygas, rašo straipsnius. Ji informavo, kad tarptautinio almanacho antroji knyga „Poezijos spalvos“, kurioje publikuojami 54 autorių iš šešių valstybių kūriniai, pateko į Lietuvos rekordų knygą. Šioje knygoje yra ir R. Palevičienės, V. Dobrovolskienės bei Ritos Mockeliūnienės eilėraščių.

Autorės skaitė savo eiles apie meilę, rudenį ir savo gimtinę. Gitara grojo ir dainavo Jurbarko bardų klubo muzikantai Jogailė Gustaitytė ir Kęstutis Bastys.

Renginio viešnios padėkojo bibliotekai – už svetingumą.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.