Nuotr. Šakių politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir bendrijos iniciatyva atidengta atminimo lenta, menanti, kad partizaniniame judėjime Šakių rajone dalyvavo 560 partizanų.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Rugpjūčio 23 d. pavakarę prie politinių kalinių ir tremtinių memorialo Šakių kapinėse paminėta Juodojo kaspino diena, prisiminta Baltijos kelio prasmė. Šakių politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir bendrijos iniciatyva atidengta atminimo lenta, menanti, kad partizaniniame judėjime Šakių rajone dalyvavo 560 partizanų.
Molotovo-Ribentropo pakto 79-osios ir Baltijos kelio 29-osios metinės – šias dvi istorines datas paminėti praėjusio ketvirtadienio vakarą politiniai kaliniai ir tremtiniai, Krašto apsaugos savanoriai ir jaunieji šauliai rinkosi prie atminimo memorialo Šakių kapinėse.
1939 m. rugpjūčio 23 d. buvo pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas. Anot Šakių politinių kalinių ir tremtinių bendrijos nario Arvydo Pyrago, šis klastos ir išdavystės kupinas dokumentas ne tik pasmerkė Lietuvą okupacijai, bet ir lėmė būsimo pasaulinio karo pradžią.
1939 m. rugpjūčio 23 d. Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras Viačeslavas Molotovas ir nacistinės Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas Ribentropas pasirašė dvišalę nepuolimo sutartį. Sutarties slaptaisiais protokolais taip pat buvo pasidalinta įtakos zonomis Vidurio ir Rytų Europa – Maskvai teko Suomija, Estija, Latvija, rytinė Lenkijos dalis ir Besarabijos regionas, Vokietijai – vakarinė Lenkijos dalis ir Lietuva. Po 11 dienų, jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, slaptieji protokolai buvo pakoreguoti – Vokietijai liko didesnė Lenkijos dalis, o Lietuva perduota sovietų įtakos zonai, išskyrus dalį Suvalkijos – šią teritoriją SSRS iš Vokietijos nupirko 1941 m. už daugiau nei 7 mln. dolerių.
„1940 m. rugsėjo 3–5 dienomis SSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijoje Lietuva, Latvija ir Estija buvo prijungtos prie Sovietų Sąjungos – trys Baltijos valstybės išnyko iš Europos politinio žemėlapio“, – faktais kalbėjo A. Pyragas.
Penkiasdešimt metų šalys buvo okupuotos. Lietuvių tautos išsilaisvinimas iš sutemų vyko palaipsniui: tai Romo Kalantos 1972 m. ištarti žodžiai – „Laisvę Lietuvai“, 1987 m. organizuotas Laisvės lygos mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje, kuriame pirmą kartą buvo pasmerkti slaptųjų protokolų nusikalstami padariniai. Tai ir pirmas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio surengtas masinis mitingas Vingio parke, į kurį 1988 m. rugpjūčio 23 d. iš visos Lietuvos suvažiavo daugiau kaip 200 tūkstančių žmonių pasmerkti Molotovo-Ribentropo suokalbį.
1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines, daugiau kaip 2 mln. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų rankomis susikibo į gyvą grandinę, sujungusią Vilnių, Rygą ir Taliną. Prie jų, ties Ukmergės plentu, prisijungė ir būrys šakiečių.
„Visą išsilaisvinimo kovą apibendrino Nepriklausomybės akto paskelbimas 1990-ųjų kovo 11d. Visa tai komunistinio okupacinio režimo bei jo žlugimo istorija. Skaitykime ir mokykimės iš jos. Na, o apie dabartį tekalba šiandieninio gyvenimo faktai“, – kalbėjo A. Pyragas ir pridūrė, kad Šakių politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir bendrijos iniciatyva atsirado atminimo lenta, menanti, kad 1944–1957 m. prieš okupantą kovojo ne mažiau kaip 560 Šakių rajono partizanų.
Paminėjime dalyvavęs gelgaudiškietis, tremtinys Antanas Bajerčius papasakojo apie šio istorinio akcento atsiradimą Šakių kapinėse. Anot jo, tai tremtinys Pranas Endriukaitis iškėlė mintį, kad Šakių rajone buvo ne 42 partizanai, kurių pavardės įrašytos memorialo sienoje, o daug daugiau, tad reiktų, surinkus duomenis, ir juos pažymėti. To ir ėmėsi A. Bajerčius ir P. Endriukaitis, kruopščiai versdami Tauro apygardos partizanų vardyno „Ištark mano vardą“ puslapius, išrinko mūsų krašto partizanų pavardes.
„Mudviejų kartu sudarytame sąraše buvo 559 Šakių rajone kovojusių partizanų pavardės. Po šitiek metų surinkti tikslius duomenis jau neįmanoma. Todėl ant atminimo lentos užrašėme ne mažiau kaip 560 partizanų“, – kalbėjo A. Bajerčius ir susirinkusius informavo, kad minėtą sąrašą galima gauti Gelgaudiškio bibliotekoje. A. Bajerčius paaiškino ir kodėl atminimo lentoje įrašyta tokia data. Anot jo, tai 1944 m. mūsų krašte pasireiškė pirmosios partizaninio karo užuomazgos, kuomet Valkose pirmą stovyklą įkūrė Andrius Šmuilys, o 1957 m. liepos 26 d. Elizavos kaime (Gelgaudiškio vlsč.) žuvo paskutinis Tauro apygardos partizanas – Justinas Balčius-Plutonas.