Gyvenimo džiaugsmą jaučia megzdama ir dalindama vilnones kojines

jakstiene mezgeja
Nuotr. Kuo daugiau žmonių apmauti šiltomis kojinėmis, rodos, toks plyniškės Albinos Jakštienės gyvenimo tikslas pastaruosius penkerius metus.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Plynių kaimo (Lukšių sen.) gyventoja Albina Jakštienė virbalus prisijaukinusi dar vaikystėje ir iki šiol iš rankų jų nepaleidžianti. Sako, kad per pastaruosius penkerius metus ji išdalino daugiau kaip tūkstantį numegztų vilnonių kojinių.

A. Jakštienės draugystė su virbalais prasidėjo dar vaikystėje, mezgimo pagrindų išmoko iš mamos. Vėliau ėmėsi virbalų greičiau iš poreikio. Pati puošdavosi savo megztomis suknelėmis bei kostiumėliais, skaromis. Anot pašnekovės, sukūrus šeimą, jos vaikus aplinkiniai pažinodavo, nes šie apmegzti būdavo nuo galvos iki kojų.

Kalbinta plyniškė tikino, kad, išėjus į pensiją, atsirado daugiau laiko. Paklausta, ar dažnai mezga, A. Jakštienė sako, jog kone trisdešimtmetį tą daro kasdien. Anot mezgėjos, šis užsiėmimas nuo metų laiko nepriklauso – ji tai daranti ir žiemą, ir vasarą.

„Per rugpjūčio mėnesį numezgiau 21 porą kojinių. Kojinių porą numezgu per dieną“, – tikina mezgėja.

A. Jakštienė sako, kad vilnonius siūlus ji perka iš Skriaudžiuose (Prienų r.) įsikūrusios karšyklos-verpyklos.

Klausiame, kodėl ji perka siūlus, mezga ir išdalina kojines žmonėms. Moteris atviravo, kad jai yra smagu žmonėmas daryti gera: „Mezgimas yra mano gyvenimo džiaugsmas.“

Aštuoniasdešimt ketvirtus metus įpusėjusi A. Jakštienė jau keleri metai į mezginį nežiūri, jaučia jį rankomis, nes prastai mato.

„Akis suskaičiuoju – dvi gerosios, dvi išvirkščios. Po to mezgu lygiuoju mezgimu. O jau užkulnį ir pėdą megzti vieni juokai. Rankos per tiek metų įgudusios. Numezgusi kojines jas išparinu“, – pasakoja Albina. Ji šiuo metu neskaito laikraščių, nežiūri televizoriaus ir sako, kad mėgsta tylą ir ramybę. O mezgimas virbalais – tiesiog laiko praleidimas bei galimybė susimąstyti.

„Galvoju apie pasaulio sukūrimą, tikėjimo prasmę, jaučiu, kad gyvenu šioje žemėje ketvirtą gyvenimą... Svarstau, kad žmonėms visos nelaimės ateina iš praeities... Ir dar manau, jei iš žmogaus pasidyvysi ar blogo palinkėsi, tai ratu atgal pačiam sugrįš“, – tokiomis mintimis dalijosi senolė.

A. Jakštienė pasakojo, kad 220 kojinių porų yra perdavusi Šakių rajono pagyvenusių žmonių organizacijai, 90 porų Pažaislio vienuolynui, 40 rajono kelininkams, 60 dirbantiems žmonėms Šakių ligoninėje, kitas – labdara užsiimančioms organizacijoms, šeimoms ir pavieniams asmenims. Iš viso per paskutinius penkerius metus dovanojo 1 tūkst. 292 poras vilnonių kojinių.

Moteris atviravo, kad dažniausiai už dovanotas kojines sulaukia padėkos žodžių, yra gavusi ir kiaušinių.

„Man žmogus dujų balioną parveža, aš atsilyginu kojinių pora“, – atviravo pašnekovė.

Šiuo metu A. Jakštienės namuose suskaičiavome 180 porų vilnonių kojinių: baltų, pilkų, melsvų, rusvų spalvų. Vilnones kojines ištisus metus dėvi ir ji pati. Sako, kad megs, kol pirštai krutės.

Agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo taip pat susidomėjo mezgėja, kuri išdalino daug vilnonių kojinių, bet dėl neaiškios apskaitos toks pasiekimas Lietuvos rekordu negali būti pripažintas.

Visos viešnagės pas A. Jakštienę metu nuo jos veido nedingo šypsena, pašnekovė, pasirodo, turi ir daugiau talentų – mintinai žino keliasdešimt pažįstamų ir artimųjų mobiliųjų telefonų numerių.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.