Nuotr. Nacionalinis transliuotojas pirmą kartą į renginį pakvietė regioninės žiniasklaidos atstovus. LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė (kairėje) įsitikinusi, kad su kiekvienu regione silpnėjančiu leidiniu silpnėja demokratija, tad reikia susitelkimo, vienybės.
Vasario 26 d., antradienį, LRT pakvietė į regioninei žiniasklaidai skirtą renginį, kuriame dalyvavo ir Šakių rajono laikraščio „Draugas“ atstovai – redaktorė Gintarė Martinaitienė ir fotokorespondentas Darius Pavalkis.
Tokia iniciatyva iš nacionalinio transliuotojo parodyta pirmą kartą, o ateityje, žadama, jų gali būti ir daugiau. Mat norima ne tik bendrauti, bet ir bendradarbiauti. Kaip sakė Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, mūsų visuomeninis transliuotojas nėra tik LRT, nes spauda regionuose taip pat visuomeniniai transliuotojai, nors įprastai taip ir nėra pristatomi. Kiek bus bendrų sąlyčio taškų, kiek bus bendradarbiavimo, pasak D. Radzevičiaus, tiek iš principo bus ir visuomeninio transliuotojo.
Renginio metu mintimis apie iššūkius, netikras naujienas ir darbo specifiką dalijosi LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, LRT.LT redaktoriaus pavaduotoja Aleksandra Ketlerienė, LRT.LT vyr. redaktorius Mindaugas Jackevičius, LRT Tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė.
Vis labiau plinta vadinamos „fake news“ (netikros naujienos) – melaginga, apgalvotai skleidžiama informacija. Kol kas tai labiau aktualu kalbant apie užsienio naujienas, kai pasitaiko klaidingų pranešimų net apie žmonių mirtį. O kaip patikrinti? Pirmiausiai, sako A. Ketlerienė, reikėtų žiūrėti, ar patikimas pats informacijos šaltinis, taip pat reikėtų žiūrėti, ar tą informaciją skelbia vienas ar daugiau šaltinių, jei tai užsienio naujiena, ar ją skelbia įvairių šalių šaltiniai, taip pat svarbu tikrinti, ar publikacijoje remiamasi oficialiais, ar anoniminiais šaltiniais.
Noriai diskusijoje dalyvavo ir regioninės žiniasklaidos atstovai, kėlę klausimus bei problemas, su kuriomis tenka susidurti darbo kasdienybėje. Pavyzdžiui, kad žiniasklaidai tenka patirti ir persekiojimą, ir spaudimą, norima riboti informacijos prieinamumą, susiduriama ir su elementariu įžeidinėjimu, žeminimu. Dažno leidinio atstovai kalbėjo apie institucijų atsisakymą duoti komentarus, piktybišką užklausų, skambučių ignoravimą. Kokių įrankių tam reikėtų ir kaip šį nesiskaitymą reikėtų pažaboti? Galbūt, kaip svarstė LRT atstovai, tai kito susitikimo tema.
Nemažai noro drausti yra ir iš aukščiausios valdžios. Kaip teigia M. Garbačiauskaitė-Budrienė, šios kadencijos Seime ji suskaičiuoja apie 12 vienokių ar kitokių bandymų riboti žiniasklaidos laisvę.
„Sulig kiekvienu silpnėjančiu regioniniu leidiniu demokratijos mažėja“, – įsitikinusi LRT generalinė direktorė, be to, su draudimais mažėja ir kiekvieno piliečio galimybė išgirsti laisvą žodį, įvairią nuomonę.
Po renginio surengta ekskursija po LRT radijo ir televizijos patalpas, aprodyti užkulisiai, studijos, papasakota apie darbo kasdienybę.
„Draugo“ inf