Šiais metais ketvirtą kartą organizuojamos Lietuvių kalbos dienos – jų metu visoje Lietuvoje bei mūsų rajone vyksta gausybė renginių, skirtų lietuvių kalbos sklaidai ir kalbos prestižui didinti.

Apsikabino su Vaižgantu

Lietuvių kalbos dienos – tai daugybė vasario 16 – kovo 11 dienomis visoje Lietuvoje ir užsienyje organizuojamų renginių. Šiais metais organizuojant kalbos dienų renginius nutarta pirmenybę teikti Seimo paskelbtiems Juozo Tumo-Vaižganto, Pasaulio lietuvių ir Vietovardžių metams.

Pasak Lietuvių kalbos dienų koordinatorės mūsų rajone, savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausios specialistės Rimutės Grušienės, bene daugiausiai įdomių ir netradicinių renginių surengė Šakių r. viešoji biblioteka, vienas jų – iki kovo 11 d. visi kviečiami išbandyti aklą pasimatymą su knyga. Vaikų literatūros ir suaugusiųjų aptarnavimo skyriuose skaitytojų laukia gražiai pasipuošusios ir pasimatymui pasiruošusios knygos. Tereikia jas paimti, išpakuoti ir skaityti. O kovo 1 d. bibliotekininkai kvietė „Apsikabinti su Vaižgantu“ ir garsiai paskaityti šio poeto kūrybą. Bibliotekininkės skaitė ištraukas iš „Pragiedrulių“, nekrologą šuneliui Kaukui ir J. Tumo-Vaižganto Testamentą. Viešosios bibliotekos Sintautų padalinys surengė dailyraščio konkursą, kuriame ištrauką iš Vaižganto apysakos „Dėdės ir dėdienės“ rašė Sintautų pagrindinės mokyklos septintokai.

Slavikų pagrindinėje mokykloje visą savaitę vyko projektas „Atmintis gyva kūryboje“, kurio metu moksleiviai kūrė išnykusių Slavikų seniūnijos vietovardžių (kaimų, upelių) žemėlapį, vyko meninio skaitymo konkursas.

Integruota lietuvių kalbos ir istorijos pamokų savaitė vyko ir Kriūkų mokykloje-daugiafunkciame centre. Patys mažiausieji rašė linkėjimus miesteliui, kiti kūrė sveikinimus miestelio gimtadienio proga, vyresni moksleiviai kūrė akrostichus iš žodžio Kriūkai (eiliuotas tekstas, kurio eilučių pirmosios raidės, skaitant nuo viršaus į apačią, sudaro žodį arba posakį).
Lietuvių kalbos dienos buvo paminėtos ir kitose rajono mokyklose.

Maža tauta su dideliu žodynu

Vasario 28 d. Šakių „Žiburio“ gimnazijoje lietuvių kalbos renginių ciklą tęsė konferencija „Maža tauta su dideliu žodynu“, skirta lietuvių kalbos mokytojo Jono Augustaičio 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Gausus būrys rajono lituanistų ir gimnazijos bendruomenė klausėsi pranešimų apie mūsų kalbos grožį ir svarbą šiandieniniame gyvenime.

Konferencija prasidėjo pasvarstymais apie kalbos reikšmę kiekvienam iš mūsų, tada žodis buvo perduotas ilgametei lietuvių kalbos mokytojai, Zanavykų krašto poetei Onai Jasinskienei. Ji pasidalijo gyvais prisiminimais apie mokytoją J. Augustaitį, pristatydama jį kaip paprastą, santūrų, tolerantišką ir pakantų žmogų, į kurį buvo galima lygiuotis visomis prasmėmis.

„Mūsų moteriškame lituanisčių kolektyve jis buvo tikras žaibolaidis. Jeigu kas būdavo neaišku, visada mums ateidavo į pagalbą“, – prisiminė O. Jasinskienė, džiaugdamasi, kad kone penkiasdešimtmetį jai teko galimybė dirbti su šiuo iškiliu pedagogu.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorė dr. Irena Smetonienė pristatė savo tyrimą apie žodžių „kalba“, „tauta“ ir „valstybė“ reikšmę. Pranešime „Kalba, tauta, valstybė“ surinkta informacija, kaip šiuos žodžius supranta studentai, „ką sako politikai, verslo žmonės, kas yra publicistikoje, teisinėje literatūroje, filosofijoje“. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas dr. Antanas Smetona į kalbą pažvelgė šiek tiek kitaip, išskirdamas du kraštutinumus: pirmas – tragedija, kai kažkas kažkur vieną raidelę pajudina, antras – kai kažkas sako, kad nereikia mums lietuvių kalbos, dabar visi kalbėsime angliškai, nes „jūra iki kelių, dangus lig pažastų“... Jis priminė, kad sausio 31 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija panaikino Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą, dėl to visuomenėje kilo daug nepasitenkinimo. Jis išsakė savo mintis, kad klaida iš tiesų yra tai, „kas nedera arba disonuoja su dviem šaltiniais – „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“ ir „Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“.

„Mokytojas turi mokyti, kas parašyta gramatikoje, o ne ką reiškia „fortkė“ vaikui, kuris kalba gražiai ir taisyklingai lietuviškai“, – įsitikinęs docentas, realų pavojų kalbai matantis daiktavardžių nelinksniavime.

Konferencija užsitęsė, nes savo mintimis ir žiniomis su mokytojų ir moksleivių bendruomene dalijosi dar du pranešėjai – Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų docentė Loreta Vilkienė ir Vilniaus knygrišių gildijos vadovas Rimas Supranavičius. Rimtas svečių kalbas lydėjo abiturientės Gustės Žukauskaitės ir tautinių šokių kolektyvo „Pynė“, vadovaujamo Vitalijos Venienės, jaunųjų šokėjų pasirodymai, poetinį žodį tarė Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kūrybinės grupės „Mėlynosios paukštės“ skaitovės.

Tris savaites vykusių renginių ciklą užbaigs šiandien vyksiantis nacionalinio diktanto rašymas. Baigiamasis Lietuvių kalbos dienų renginys mūsų rajone – birželio 15d. Griškabūdyje vyksianti 47-oji Kalbos diena.