Kovo 11-ąją kriūkiečiai šventė ne tik Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, bet ir Kriūkų miestelio 430 metų sukaktį. Prisiminta miestelio istorija, padėkota žmonėms, kuriantiems miestelio gyvenimą, trys „Auksinio kankorėžio“ apdovanojimai iškeliavo į labiausiai nusipelniusių kriūkiečių rankas. Šią dieną Gerdžiūnų bendruomenė taip pat pagerbė savo kraštui atsidavusius žmones.

Įsikūrė prie Nemuno

Pavartyti Kriūkų miestelio istorijos puslapius pakvietė bibliotekininkė Reda Damijonaitienė ir jos sūnus karininkas Paulius. Pasak istoriko Jono Totoraičio, Kriūkų vardas kilęs nuo dvarininko Jurgio Krukavičiaus, kuris turėjęs nedidelį dvarą dešinėje Jotulės upelio pusėje. Kiti teigia, kad čia kriuksėję daug paršelių, o treti porina, kad Kriūkai gavo pavadinimą nuo kriukio. Istoriniai duomenys rodo, kad Kriūkų miestelis pradėjo kurtis apie 1589 m. kairiajame Nemuno krante,  Nemunas gyventojus maitino, rengė ir šildė. Kriūkai buvo Lietuvos marijavitų (katalikų sekta) centras, šiame krašte įmintos 36-ių knygnešių pėdos, kurių garbei 2006m. Liepalotėlių kaime pasodintas pirmasis Šakių rajone vardinis knygnešių ąžuolynas. Mokslo ištakos Kriūkuose prasidėjo Svetošino dvaro rūmuose, o tvirtus pamatus Kriūkų krašto klestėjimui padėjo kolūkių era. Didelę reikšmę Kriūkų istorijoje vaidino tarpukario metais Kriūkuose įkurta laivų statykla, lentpjūvė, malūnas, plytinė. Kriūkų krašte gyveno daug žymių žmonių: rašytojai Vytautas ir Stasys Tamulaičiai, poetas Pranas Lembertas, rašytojas, žurnalistas Valentinas Gustainis, varpininkas Jonas Šilingas ir kiti.

Šiandien darbštūs ir kūrybingi šio krašto žmonės kuria šio nuostabiai gražaus kampelio dabartį ir ateitį: nuo 2002 m. tuomečio Kriūkų seniūnijos seniūno Viktoro Jakščio pastangomis Kriūkai pirmieji Lietuvoje pradėjo švęsti Žiobrines, 2002 m. Kriūkai pirmieji rajone įkūrė bendruomenės centrą, sutvarkytas Žemosios Panemunės piliakalnis tapo traukos objektu turistams, pradėtas atgaivinti Svetošino dvaras, po daugiafunkcio centro vėliava, jau labai greitai, apsigyvens didelis būrys darželinukų.

Šūsnis padėkų

Kriūkų mokykla-daugiafunkcis centras vos talpino į šventę susirinkusius žmones, kurie, pasak šventę pradėjusios šios įstaigos vadovės Lilijos Liutvinienės, čia gimė, augo, čia augina savo vaikus, puoselėja, brangina ir saugo savo kraštą. Prasmingai nuskambėjo mamos Jurgitos Balčiūnienės ir dukros Gabrielės skaitomas eilėraštis, kur mažoji kriūkietė mamos klausė, kuri gimtinės spalva gražiausia? Išties, kriūkiečiams ši šventė dviguba, su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena sveikindama seniūnė Ona Rakauskienė linkėjo: „Laisvės šaliai, šeimai, laisvės jūsų širdims. Tuomet bus laisvesnės ir jūsų mintys. O su laisvomis mintimis ir širdimis galime ir sugebame kurti gražią Lietuvą ir savo gimtinę.“

Už rūpestį savo kraštu seniūnė padėkas įteikė net vienuolikai šio krašto žmonių, šventėje dalyvavusi Seimo narė Irena Haase padėkas įteikė iniciatyvioms mokytojoms, atskubėjęs rajono meras Edgaras Pilypaitis rajono savivaldybės padėkas įteikė šio krašto geradariams, Kriūkų seniūnijos darbuotojoms. Kriūkų mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė ir bendruomenės pirmininkė L. Liutvinienė dar grupelei kriūkiečių padėkas įteikė už savanorystę, už darbus, kurie, pasak jos, kartais būna nematomi.

„Auksinis kankorėžis“ trims kriūkiečiams

„Turbūt nerastume vertingesnio žmogaus kaip Danutė Valuckienė. Tai ir mokytoja, kūrėja, kraštotyrininkė, ne vienas spektaklis pastatytas pagal jos parašytus scenarijus. Danutės dėka 2003 m. mokykloje buvo atidarytas muziejus, kuriame surinkta, susisteminta Kriūkų krašto istorija. Tai, ką kartais gero norime pasakyti, dažniausiai pasakome Danutės eilėraščiais“, – kalbėjo L. Liutvinienė ir pirmąjį „Auksinio kankorėžio“ apdovanojimą už svarų indėlį Kriūkų krašto istorijos puoselėjime įteikė D. Valuckienei.

Kriūkų miestelį puošia koplytstulpis, skirtas dvylikai Kriūkų krašto šviesuolių atminti, pakalnėje įkurtame Vabalų kalnelyje pravažiuojančių akį džiugina sraigės ir kiti pasakų personažai. Šios ir kitos skulptūros – tai tautodailininko Andriaus Bieliuko išdrožti darbai.

„Kad Andrius turi auksines rankas, jau mes seniai žinome. Bet jis turi ir labai gerą, jautrią širdį. Andrius myli savo krašto žmones, į kiekvieno bėdą jautriai reaguoja, bet visuomet geba išlikti ramus. Andrius savo kryždirbystės darbais garsina ne tik Kriūkus, Šakių rajoną, bet ir Marijampolės regioną“, – kalbėjo seniūnė, „Auksinį kankorėžio“ apdovanojimą už kryždirbystės tradicijų puoselėjimą ir Kriūkų krašto garsinimą įteikdama A. Bieliukui.

Trečiasis „Auksinio kankorėžio“ apdovanojimas už asmeninį pilietiškumo pavyzdį buvo įteiktas jaunam kriūkiečiui, dviejų mergaičių tėčiui – Pauliui Damijonaičiui, kurį kriūkiečiai dažniausiai mato įvairių valstybinių švenčių metu pasipuošusį karininko uniforma.

„Man tai labai didelis įvertinimas ir įsipareigojimas“, – prisipažino kapitonas P. Damijonaitis, Juozo Vitkaus Inžinerijos bataliono Štabo operacijų planavimo skyriaus vyresnysis karininkas.

Pagerbti ir gerdžiūniškiai

Gerdžiūnų bendruomenė Kovo 11-ąją taip pat pagerbė savo kraštui atsidavusius žmones. Kriūkų seniūnė O. Rakauskienė nominaciją „Atiduotas gyvenimas žmonėms“ įteikė Bronislavai Vaičiūnienei – už visuomenės demokratinės kultūros, bendražmogiškųjų ir pilietinių vertybių, pareigos bei atsakomybės jausmo ugdymą, už geranorystę telkti gyventojus bendriems darbams, už idėjų sklaidą bendruomenėje. Teresei Marčiulionienei įteikta nominacija „Tikrasis pašaukimas“  – už ilgametį rūpestingą atsidavimą kaimo žmonėms, suteikiant jiems medicininę pagalbą, gebėjimą išklausyti, užjausti, patarti, už suvokimą, kad svetimo skausmo nebūna. Nominacija „Savanorystė“ iškeliavo į Lino ir Romo Kulikauskų rankas –  už savanorišką pagalbą ir indėlį įrengiant Gerdžiūnuose šarvojimo salę, pagalbą žmonėms, švenčių rėmimą. Nominacija „Kitoks gyvenimas“ įteikta Jolantai Puidokienei – už verslo idėjų sklaidą ir įgyvendinimą bendruomenėje, atsidavimą visuomeninei veiklai, gražesnio kaimo įvaizdžio kūrimą.

Šventės metu vykusioje viktorinoje prisimintos reikšmingos datos ir įvykiai, kurie atvedė Lietuvą į laisvę. Gerą nuotaiką šioje šventėje dovanojo atlikėjas Juozas Bacevičius bei Ilguvos socialinės globos namų muzikantai.