Vos pusmetį Kidulių laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatore dirbanti Milda Prūsaitytė pilna originalių idėjų, kuria planus, kaip surengti išskirtinius renginius šio krašto žmonėms bei labiau atskleisti ir puoselėti dvarų kultūrą, nes tikroji jos darbo vieta – Kidulių dvare.

Iš Sudargo kilusi, bet šiuo metu Jurbarke gyvenanti M. Prūsaitytė daug metų krimto lituanistikos mokslus ir sako, kad prieš pusmetį kultūros darbuotojos darbą pasirinko gana spontaniškai, nors Kidulių dvaras traukė jos dėmesį nuo mažens.

„Šiame dvare dirbo mano proprosenelis – kamarninku. Jis buvo atsakingas už žemės ribų nustatymą. Mano šeima man perdavė daug kultūrinių vertybių, nes tėveliai buvo pedagogai“, – sako pašnekovė.

Pasiteiravus, koks jausmas apėmė pirmą darbo dieną neseniai renovuotame Kidulių dvare, Milda atviravo, kad pirmiausiai lauko terasoje išgėrė puodelį kavos.

„Norėjau tęsti pradėtus ankstesnės darbuotojos darbus. Manau, kad kiekviename darbe reikia pirmiausiai kojas apšilti, o po to jau kažkokias revoliucijas daryti... Vėliau kaip nauja darbuotoja prisistačiau Kidulių, mokyklos bendruomenei“, – darbo pradžią prisimena Milda.

Šiandien M. Prūsaitytė kai kuriuos renginius organizuoja kartu su mokykla, seniūnija, bendradarbiauja su Kukarskės globos namais.

Milda dvaro lankytojus dažnai pasitinka apsirengusi kaip dvaro ponia. Pirmiausiai pakviečia į lauko terasą, nuo kurios atsiveria vaizdas į parką. Trečiadienio rytą mus čia pasitiko balandžių pora, sparčiai terasos palubėje kraunanti lizdą iš čia pat parke surinktų šapų. Milda atvirauja, kad jai tokia paukščių draugystė nepatinka, tad kreipsis patarimo į balandininkus.

„Vestibiulyje bandom atgaivinti oranžeriją, jau padovanojo didžiulę palmę, iki savaitgalio turėtume užpildyti gėlėmis. Nedaug yra išlikę autentiškų dvaro daiktų, todėl intensyviai ieškau nuotraukų, istorinės medžiagos bei daiktų, nes norime sukurti labiau dvarišką aplinką“, – apie ateities planus kalba M. Prūsaitytė ir rodo senų durų fragmentus, kuriuos taip pat įkomponavo vestibiulyje.

Užeinam į damų garderobinę, kurioje dvaro lankytojai gali pajusti tikrą dvaro atmosferą ir apsirengti dvariškus rūbus, atsigerti arbatos ir pasiklausyti dvaro istorijos. Milda paėmusi į rankas vėduoklę pasakoja, kaip susikalbėti galima nebylia vėduoklių kalba: „Aš pasiruošusi susitikti vakare“, „Esate nepageidaujamas“ ir pan.

Kidulių dvaras garsėja Istorinių šokių studija, jos vadovė veliuoniškė Irma Svetlauskienė moko šių šokių:  angliškuosius kontradansus, polkas, valsus, menuetus. Vyksta edukacinės dvaro šokių pamokos, dvare veikia keramikos dirbtuvės, Kidulius garsina gyvo garso grupė „Draugai“ bei bei folkloro ansamblis „Volungė“.

Mildos ateities planuose  kurti kuo įvairesnę kultūrinę aplinką – rengti susitikimus su įdomiais žmonėmis, pasikviesti teatrų kolektyvus. Dvaro sienas nuolat puošia paveikslai: itin įdomi paroda – meniniai portretai, kuriuose Kukarskės globos namų gyventojai pasipuošę dvariškais rūbais. M. Prūsaitytė nuoširdžiai dėkoja miestelio bendruomenei už didelę savanorišką veiklą Kidulių dvare. Teiraujamės – kokių renginių reikia žmonėms? Milda tvirtina, kad žmonės į renginius renkasi pagal savo interesus: vieni ateina į Kovo 8-osios, kiti į valstybinių švenčių renginius.

„Manau, kad kultūra glūdi žmogaus viduje. Aš ją užsiauginau... Su tėvais lankiau daugybę renginių. O dabar man reikia būti tarp žmonių ir jiems perteikti mūsų darbuotojų sukurtą tą kultūros produktą, kad ir žmonėms kultūros alkis atsirastų...“ – svarsto Milda.

Milda parodo ir naujai kuriamą edukacinę erdvę, kurioje įsikurs dvaro vaistinė (Aptieka), apie jos veiklą dvaro lankytojai jau greitu metu sužinos.

„Kidulių dvaras... man čia patinka dirbti, nes čia turiu kūrybos laisvę...“ – pokalbį užbaigia M. Prūsaitytė ir kviečia dar šiandien 18 val. į susitikimą su Mariumi Daraškevičiumi – vyks pokalbis apie dvarų svetingumo kultūrą.