Kriūkuose atrastas naujas archeologijos objektas

redutas Daubaro nuotrauka
Netoli Kriūkų atrastas gynybinis įtvirtinimas. Teigiama, kad tokių objektų visoje šalyje yra vos kelios dešimtys, tad dabar kreiptasi į Kultūros paveldo departamentą dėl jo įregistravimo Kultūros vertybių registre, taip pat bus atliekami detalesni tyrimai. M. Daubaro nuotr.

Į vakarus nuo Kriūkų miestelio, Baraviškių kaimo laukuose, Nemuno upės pakrantėje atrastas naujas archeologijos objektas – XVIII a. menantis lauko įtvirtinimas – redutas. Šis žemių pylimais apjuostas gynybinis įtvirtinimas buvo atsitiktinai pastebėtas archeologui Mantui Daubarui tyrinėjant 1795 m. vokiečių sudarytą Užnemunės žemėlapį.

„Viename žemėlapio lapų buvo aiškiai pažymėtas į vakarus nuo Kriūkų esantis įtvirtinimas. Pasinaudojus įvairiomis archeologų naudojamomis technologijomis, buvo nustatyta reali įtvirtinimo vieta, kurią su kolegomis ir aplankėme”, – sako archeologas Mantas Daubaras.

Pranešime spaudai informuojama, kad naujai surastas archeologijos objektas yra nežymiai apnaikintas čia stovėjusių pastatų, matomų 1995 m. ortofotografijose, apžėlęs žolėmis bei krūmais, dalyje jo mėtosi seniai išpiltos šiukšlės, tačiau originalūs, bent XVIII a. siekiantys žemių pylimai yra išlikę ir juosia apie 1400 kv. m. ploto teritoriją (maždaug 40x35 m dydžio), išlikę žemių pylimai siekia 0,8–1,2 m aukštį ir 1,5–2,0 m plotį.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad Kriūkai 1795m. buvo dveji – Kriūkų miestelis (dabartinio Kriūnų miestelio vietoje) bei Kriūkų kaimas (dabartinė Kriūkų miestelio vakarinė dalis bei Baraviškių k.). Gynybinis lauko įtvirtinimas surastas prie tuometinio Kriūkų kaimo”, – patikslino archeologas M. Daubaras.

Dėl naujai surasto archeologijos objekto kreiptasi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, siekiant jį įregistruoti Kultūros vertybių registre bei suteikti jam teisinę apsaugą. Tokių objektų Lietuvos Respublikos teritorijoje yra žinoma vos kelios dešimtys, todėl jis yra labai svarbus, siekiant suprasti bei pažinti tuometinės karybos strategijas, prekybos kelius bei pasienio apsaugos sistemos veiklą. Pasak archeologo, norint tiksliau pažinti šį objektą reikėtų atlikti nedidelės apimties archeologinius tyrimus, išanalizuoti archyvuose saugomus istorinius šaltinius.

Pats archeologas, paklaustas, kaip vertina šį atradimą, sako, jog archeologų darbas ir yra ieškoti seniai užmarštin paskendusių žmonių veiklos pėdsakų.

„Visada malonu surasti kažką naujo, bet pernelyg paties atradimo fakto nesureikšminu. Bus įdomu ateityje pamatyti, ką atskleis detalesni šio įtvirtinimo tyrimai“, – sakė M. Daubaras.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.