Rimantas Dichavičius: mene maudausi daugiau nei 60 metų

dichavicius
Kad nufotografuotų darbus, fotomenininkas Rimantas Dichavičius išvažinėjo po visą Lietuvą, vieno tokio albumo kūrimas užtrunka net kelerius metus. D. Pavalkio nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Praėjusį pirmadienį Šakių viešoji biblioteka pakvietė į susitikimą su dailininku ir fotomenininku Rimantu Dichavičiumi, kuris pristatė fotoalbumus bei atvežė savo darbų parodą „Laisvės paženklinti“.

R. Dichavičius – vienas žymiausių Lietuvos fotografų, pelnęs Vyriausybės meno premiją, Nusipelniusio meno veikėjo garbės vardą ir kitų apdovanojimų. Šį menininką vyresnioji kartą mena kaip aktų fotografijų albumo „Žiedai tarp žiedų“ autorių. Albumas sukėlė milžinišką visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. R. Dichavičius išleido ir daugiau fotoalbumų, o tritomį albumą „Laisvės paženklinti“ skyrė Lietuvos nepriklausomybės simbolikai, ženklams bei juos kūrusiems menininkams įamžinti: trijuose tomuose 250 autorių ir pusšešto tūkstančio meno kūrinių. Antrame šio albumo tome užfiksuoti ir mūsų krašto tautodailininko, Lukšių seniūno Vido Cikanos darbai.

Susitikimą pradėjęs R. Dichavičius atviravo, kad mūsų kraštas jam savotiškai brangus – vaikystėje jis gyveno Sintautuose, o į Šakius atmindavo su draugais dviračiais. Jis prisipažino, kad fotoalbumas „Žiedai tarp žiedų“ tarsi pakeitė jo profesiją, nes jis studijavo dailę ir grafiką. Vėliau dirbo redaktoriumi leidyklose.

„Man menas yra šventovė, kaip religija, tikėjimas. Jei meno nebūtų, šiandien mes būtume tik gyvulėliai, iš urvo nelabai išlindę“, – svarstė svečias.

Tiesa, jis susitikime su šakiečiais pasigedo mūsų krašto dailininkų, menininkų, ypač moksleivių, kuriems jis norėjo perduoti įvairių dailės paslapčių.

R. Dichavičius pristatė ir kitus išleistus albumus. Vienas jų – tapytojo, skulptoriaus Antano Kmieliausko darbų albumas. A.Kmieliauskas dirbo skulptūros, grafikos, freskos srityse.

„Šį žmogų neseniai palaidojome, jis yra šventas visai menininkų bendruomenei. Gavęs Nacionalinę premiją padovanojo ją partizanų muziejui. Tačiau laidotuvėse nebuvo nei vieno žurnalisto, nei vieno Seimo nario, nei vieno Vyriausybės nario. Mirė mūsų Pikasas, jį palaidojo susidėję pinigus draugai“, – kalbėjo R.Dichavičius.

Dar viename albume jis pristato Giedriaus Kazimierėno kūrinį – istorinį paveikslą „Žalgiris. Rūstybės diena“, kurio matmenys yra net 4x4 metro. Albume iliustruotai papasakojamas paveikslo kelias nuo eskizų iki įsitvirtinimo Medininkų pilyje 2016 metais. R. Dichavičius atviravo, kad išleisti fotoalbumus atsiėjo tiek, kad už kiekvieną buvo galima pastatyti namą.

„Šiandien aš jums kokius septynis namus atvežiau – tik kitame pavidale. Albumus aš išdalinau ant kiekvieno ministro stalo. Laukiau iš jų atsakymo, nes, pavyzdžiui, albumą „Baltijos dailė“ galėjau leisti kaip almanachą. Nė iš vieno kabineto nesulaukiau skambučio. O kai parodoje sutikau tuometinį Kultūros ministrą Gelūną ir paklausiau nuomonės apie albumą, šis tepasakė – „Aš dabar ne darbe, aš dabar parodoje“, – stebėjosi tokiu Kultūros ministro elgesiu R. Dichavičius.

Bene daugiausiai R.Dichavičius pasakojo apie albumo „Žiedai tarp žiedų“ gimimą. Pasak autoriaus, jo atsiradimą gerokai palengvino iš Maskvos atvykęs spaustuvininkas, lietuvis HenrikasVisockas, padėjęs gauti leidimus leidybai.

„Kai nuotraukas parodėm Michailui Gorbačiovui, šis pažiūrėjo ir tarė: „Kas yra žmogiška, tas mums nesvetima“ ir uždėjo ant leidimo antspaudą. Tuomet dar surinkom šešis antspaudus ir albumas buvo atspausdintas“, – pasakojo jo autorius. R. Dichavičius istoriją apie vėliau Maskvoje surengtą nuotraukų parodą pavadino tiesiog kriminaline. Jis net yra parašęs kino scenarijų.

„Per dieną į ją ateidavo po 20 tūkstančių žiūrovų, tačiau aš negavau nė vieno rublio, o kai pradėjau jų ieškoti, man buvo pasakyta, kad pažeminau tarybinio žmogaus vardą. Vėliau visgi sumokėjo vienos dienos pusę uždarbio – 10 tūkst. rublių, iš kurių atskaitė tris su puse tūkstančio, gavau šešis tūkstančius, man išėjo „žiguliukas“ ir dar ant benzino liko. O porą šimtų „žiguliukų“ jie pasiėmė sau“, – pasakojo R. Dichavičius ir pridūrė, kad vėliau atsirado asmenų, kurie parodą perėmė ir vežiojo po visą Sovietų Sąjungą, iš jos susikraudami milžiniškus pinigus. R. Dichavičiui pabandžius parodą susigrąžinti, teko grįžti tuščiomis.

Šakiečiai teiravosi fotomenininko, kaip jam pavyko rasti albumui modelių, R. Dichavičius prisipažino, kad iš 140 pakalbintų moterų tik trys atsisakė. Jį nustebino prieš kelerius metus aplankiusi moteris, kuri atnešė parašiusi poemą „Žiedai tarp žiedų“ ir pasakė: „Jūs mane kalbinote, bet aš buvau jauna, fotografuotis nesutikau.“

R.Dichavičius atviravo, kad, leisdamas albumus „Laisvės paženklinti“, jis pardavė iš tėvų paveldėtas žemes ir pinigus atidavė menui.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip atsikratote žaliosiomis atliekomis?

klausimelis 04 16Dalė iš Griškabūdžio:

Lapus, daržovių atliekas kompostuojame. Po to kompostą naudojam ant daržo. Nugenėtas medžių šakas patys susismulkinam ir naudojam kaip kurą. Žinau, kad žaliąsias atliekas galima vežti į tam skirtas aikšteles. Bet kai kaime gyveni, tai nereikia niekur vežti. Be to, tokių atliekų nedaug ir susidaro. Nupjauta žolę dedu apie medelius, krūmus. 

klausimelis 04 16 2

Ilma iš Šakių:

Šiuo metu gyvenu bute. Tad dėl žaliųjų atliekų tvarkymo ir rūpesčių neturiu. Jeigu tvarkomės, pasigrėbiam apie daugiabutį, tai sukraunam į krūvas, kurias po to išveža seniūnija. Be abejo, žinom, kad reikia atsakingai ir gamtoje elgtis poilsiaujant, todėl ir laužą tik tam skirtose vietose kūrenam, dar ir šiukšles, kitų paliktas, surenkam.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.