Ne vieno renginio metu rajono scenose tenka išvysti džiazuojančią Gabrielę Navikauskaitę, tačiau retas pažįsta šią gabią iš Gelgaudiškio kilusią merginą. Prieš trejus metus VDU Muzikos akademijoje baigusi džiazinį dainavimą, šiandien ji savo muzikinėmis žiniomis dalijasi su ikimokyklinio amžiaus vaikais, paaugliais ir suaugusiais.

Kaip sužinojome, mintis studijuoti muziką G. Navikauskaitės galvoje kirbėjo jai besimokant 11 klasėje. Todėl sulaukusi 17 metų ji pradėjo važinėti į Kauną mokytis dainavimo privačiai, taip pat gilino solfedžio ir harmonijos žinias.

Pasidomėjus, kuo ji svajojo tapti vaikystėje, mūsų kraštietė atviro: „Neseniai radau darželio laikų knygutę, kurioje buvo parašyta, kad užaugusi noriu tapti dainininke.“

„Atsimenu, kad kiek vėliau buvo ir visai kitokių minčių ateičiai: kriminalinė policija, floristika, istorija, renginių organizavimas... – pasakojo Gabrielė. – Policija iš karto atkrito dėl fizinio pasiruošimo, nes labiau mėgstu skanius tortukus nei keltis anksti ryte pabėgioti. Istorija pasirodė per daug nuobodus ir sėslus reikalas, o pradėjusi mokytis floristikos supratau, kad tai ne tik puokščių rišimas, bet labai sunkus fizinis bei daug kruopštumo reikalaujantis darbas. Renginių organizavimo studijas baigiau praeitais metais. Tai, manau, yra puikus priedas prie dainininko profesijos.“

Kalbėdama apie dainininkės profesiją, gelgaudiškietė neslėpė, jog studijų pasirinkimas VDU Muzikos akademijoje nėra didelis – džiazas arba klasika, todėl ji pasirinko džiazą.

„Jei būtų buvusi galimybė, greičiausiai būčiau pasirinkus populiariosios arba roko muzikos studijas. Džiazas taip ir netapo mano draugu, tačiau tai, ką darau dabar, galiu daryti tik dėl ketverių metų studijų VDU Muzikos akademijoje“, – atviravo G. Navikauskaitė.

Pasak jos, sprendimą rinktis muzikos studijas palaikė ir tėvai, kurie niekada neįtikinėjo, kad reikėtų kažkokio rimtesnio ar perspektyvesnio darbo. Priešingai, patys vežiojo į Kauną pas mokytojus gilinti muzikos žinių. Tiesa, ką jie iš tiesų galvojo, pašnekovė teigė nežinanti.

Beje, reikia paminėti, kad jos teta (tėtės sesuo), taip pat muzikantė, patarė rinktis lengvesnį kelią ir muziką pasilikti kaip pomėgį, tačiau Gabrielė įsitikinusi, kad padarė taip, kaip tuo metu jai atrodė geriausia.

„Jei eitų atsukti laiką atgal, nežinau, ar rinkčiausi kitą specialybę, – svarstė gelgaudiškietė. – Visada svajojau apie renginių organizavimo darbą, tačiau po vienerių metų darbo šioje srityje supratau, kad dainavimas ir muzikos mokytojos darbas yra tikra dovana!“

Jos manymu, norint gerai dainuoti reikia turėti ir gabumų, ir įdėti daug darbo. Mūsų kraštietė prisipažino, kad dažnai pyksta ant savęs būtent todėl, jog per mažai dirba, todėl ir rezultatas ją ne visada džiugina. Tačiau kaltinti dėl to teigė galinti tik save, nes patinginiauti labai mėgstanti.

Prakalbus apie gyvenimo iššūkius, paaiškėjo, kad vienas iš didžiausių iššūkių buvo tikrai ne muzika, o vairuotojo pažymėjimo įsigijimas. Gabrielė tai atsimena kaip patį didžiausią košmarą, pareikalavusį labai daug kantrybės.

„Dažnai sulaukiu klausimo, kodėl nedalyvauju „X faktoriuje“ ar „Lietuvos balse“. Nemeluosiu, minčių yra buvę. Bėgant metams, suprantu, kad televizijos ir laikino žinomumo man nereikia. Mano feisbuko profilyje ar instagrame mažai įrašų ar nuotraukų iš koncertų. Neturiu įpročio vaikščioti su telefonu ir fiksuoti, ką veikiu kiekvieną minutę, nors ir suprantu, kad tai yra geriausia reklama. Gal kada mane pamatysite ir televizijoje – niekada nesakau niekada!“ – kalbėjo G. Navikauskaitė, prisipažinusi, kad kartrais tenka koncertuoti ir aštuoniems žmonėms.  Pašnekovės teigimu, būtent tokie koncertai jai yra patys sunkiausi, nes dažniausiai jų aplinka būna labai intymi ir klausytojai sėdi nuo atlikėjo maždaug vieno metro atstumu. Vieni iš įsimintiniausių koncertų, kuriuose teko dainuoti, – „Baikerių naktys“ Jadagonyse, „Kaunas Jazz“ festivalis, „Muzikiniai penktadieniai“ Gelgaudiškio dvare, koncertai gyvos muzikos klube „Punto Jazz palėpė“, solinis pasirodymas poilsio sodyboje „9 vėjai“.

Visą vasarą G. Navikauskaitė keliavo ir ilsėjosi užsienyje – norėjo atsipūsti po įtempto dvejų metų darbo, todėl turėjo laiko pagalvoti, ar norėtų emigruoti, ar pasilikti gimtojoje šalyje, tačiau, pasak jos, nors visur gerai, bet Lietuvoje geriausia. Gyvendama ir dirbdama su kredo „Šiandien, čia ir dabar“, ji ateičiai turi nemažai ambicingų planų, tarp kurių išmokti groti saksofonu ir įkurti savo asmeninę studiją, kurioje vaikus ir suaugusius mokytų dainavimo.