Vasario 8 d. lekėtiškiai šv. Mišiomis, iškilmingu Lietuvos mažosios kultūros sostinės vėliavos iškėlimu, skulptūrinės kompozicijos atidengimu ir šventiniu koncertu bei šūkiu „Mano širdy – sakmė apie Lekėčius“ pradėjo simbolinę Kultūros sostinės metų kelionę.

 

Šeštadienio vidurdienį lekėtiškiai ir šventės svečiai pirmiausiai rinkosi į Lekėčių Šv.Kazimiero bažnyčią, kur parapijos klebonas Ričardas Kmitas kvietė pasitinkant 2020 metus, Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardo metus, be kultūros, nepamiršti ir Dievo. Po Mišių Lekėčių moterys į bažnyčią pagarbiai įnešė simbolinę kultūros metų duoną, mat garbingiausią svečią mūsų senoliai pasitikdavo su kvepiančiu kasdieninės duonos kepalu. Parapijos klebonas, pašventindamas net devynių rūšių duoną, sakė, kad, dalindamiesi duona, būtume vieni kitiems geri ir gyventume vienybėje.

Kai atidarymo renginys persikėlė į Lekėčių miestelio skverą, čia savivaldybės tarybos narys Tomas Skaizgirys Lekėčių seniūnui Ričardui Krikštolaičiui perdavė Lietuvos mažosios kultūros sostinės vėliavą, kuri iškelta suplevėsavo pranešdama, kad visus metus Lekėčiuose banguos ypatinga, gyvastinga kultūra.

Gretimai atidengta skulptūrinė kompozicija bei uždegta simbolinė ugnis bylos, kad Lekėčiuose gyvena išties kūrybingi žmonės. Lekėčių krašto meno mėgėjų kolektyvų vadovai – Milda Ratomskienė, Vaida Brazaitienė, Erika Lukšienė, Jurgis Jarašius, Violeta Briaukienė – medžio trinkoje uždegė simbolinį kūrybinės ugnies aukurą, kuris ištisus metus kvies ir šildys visus žmones kūrybos galia. Skulptūrinę kompoziciją atidengė projekto „Lekėčiai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė 2020“ globėjas, rajono meras Edgaras Pilypaitis, skulptūrinės kompozicijos iniciatorius Kęstutis Bybartas, o jo pagalbininkai – Loreta ir Arūnas Valantiejai, Ignas Krištopaitis, Arūnas Eimutis.

Renginys tęsėsi Lekėčių mokyklos-daugiafunkcio centro salėje, kur Lekėčių krašto meno mėgėjų kolektyvų atlikėjai – vaikai, jaunimas, senjorai – supažindino su šio krašto ypatingomis vietomis, pasakodami tikrus nutikimus: apie Rūdšilio raiste gyvenusį velnią, paklaidinusį ne vieną žmogų, apie Didįjį šaltinį, prie kurio moterys žlugtą velėdavo, mergelės vandeniu veidą prausdavo, kad skaistumas nedingtų.

„Ne visi lekėtiškiai sakuotnugariai. Lekėčių kaimo pakraštyje prigludusi giria – Paryžinė, per kurią Šakių, Kauno link vingiuoja kelias, kuriuo galėjo prajoti ir ne vienas Napoleono „nenugalimosios“ armijos dalinys. Paryžinės girios pakraštyje, prie Liekaičio upelio, Lekėčių kaimo dalis pavadinta Paryžiumi tikriausiai neatsitiktinai. Čia nuo senų laikų buvo smuklė, kuri galėjo būti susijusi ir su prancūzais, o Rūdšilyje apie 1936 m. surastas lobis, prancūzų kareivių slėptas“, – pasakojo aktorės, įkūnijusios paryžietes.

Bet, pasak kitų scenos artistų, lekėtiškių, jiems pats brangiausias lobis – tėviškės namų slenkstis, Nemuno vingis, kaimo vieškelis, Rūdšilio pušynai bei smėlėtos kalvelės, šaltiniai ir uogienojai, grybų gausa.

Po tokio sakmiško pasivaikščiojimo po Lekėčių kraštą į sceną žengusi Lekėčių mokyklos-daugiafunkcio centro laikinai direktorės pareigas einanti Lilija Liutvinienė pirmiausiai padėkojo Lietuvos mažosios kultūros sostinės projekto iniciatorei ir vykdytojai V.Brazaitienei bei pagalbininkams – seniūnui R. Krikštolaičiui, M. Ratomskienei bei visai mokyklos, miestelio bendruomenei.

„Atėjusi Lietuvos mažųjų kultūros sostinių idėja vienija ir įkvepia mažus miestelius parodyti tai, ką jie turi geriausia, Lekėčiai tikrai turi labai daug: puikią kultūrą, meną, kraštotyrą, turizmą, girias. Ir, aišku, žmones, be kurių visa tai nebetektų prasmės. Kviečiu visus prisidėti savo idėjomis, mintimis, darbais prie numatytų gausybės renginių“, – kvietė L.Liutvinienė.

Sveikino lekėtiškius ir projekto globėjas, rajono meras E.Pilypaitis, lekėtiškius pavadinęs sostinės piliečiais, sakydamas, kad kultūra yra ne tik tai, kas yra matoma scenoje, kad kultūra yra daug daugiau – „tai ir mūsų bendravimas, požiūris į šalia esantį, mokėjimas išgirsti kitus ir padėti, kultūra – tai ir kiemai, svetingai praviri varteliai, išpuoselėta aplinka, kurios Lekėčiuose tikrai apstu“.

Prasmingų, gražių renginių ištisus metus lekėtiškiams linkėjo ir Seimo narė Irena Haase, o renginyje dalyvavusi Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Jolanta Marija Malinauskaitė pasidžiaugė, kad lekėtiškiai nepabijojo kultūrinio iššūkio, linkėjo dar didesnio renginių organizatorių būrio, kad Lekėčių vardas skambėtų visoje Lietuvoje.

Lekėčių miestelio kultūros vartai kiekvienam bus atverti ištisus metus, projekto „Lekėčiai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė 2020“ renginių plane numatyta apie 50 renginių: edukacinės popietės, valstybinių švenčių paminėjimai, kūrybiniai vakarai, koncertai ir, aišku, tradicinė miestelio gimtadienio šventė – „Mėlynių festivalis“.