Pirmadienį mūsų rajone viešėjo Seimo narys Paulius Saudargas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Goda Krukauskienė. Skatindami tiek jaunus, tiek ir vyresnio amžiaus žmones puoselėti Lietuvos istorinę atmintį, jie lankėsi Lukšių Vinco Grybo, Griškabūdžio ir Šakių „Žiburio“ gimnazijose, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos muziejuje bei Trečiojo amžiaus universitete, kur pristatė savo antrąją knygą „Kalinio riba“.

Pirmojoje savo knygoje „Gulago partizanai“, remdamiesi liudininkų atsiminimais, P. Saudargas ir G. Krukauskienė aprašo tris didžiausius sukilimus Norilsko, Vorkutos ir Kengyro lageriuose, taip norėdami parodyti, kad mūsų tautiečiai tremties ir įkalinimo vietose Sibire, už poliarinio rato ar Kazachstano stepėse, gyvendami protu nesuvokiamose sąlygose, sugebėjo pasipriešinti tuometei sistemai.

Šią temą pristatydami šalies mokyklose, knygos bendraautoriai teigė patyrę, jog šiandienos kartai labai sunku įsivaizduoti, kas dėjosi utopinės ir kruvinos Sovietų Sąjungos sistemos laikotarpiu. Partizanų, politinių kalinių, tremtinių, disidentų gyvenimo patirtys ar elementari buitis jai sunkiai suvokiama, todėl P. Saudargas ir G. Krukauskienė išleido antrąją knygą „Kalinio riba“, į kurią sudėjo daugybę autentiškų Gulagą išgyvenusių žmonių istorijų, atskiruose skyriuose „Tardymas“, „Šaltis“, „Badas“ ir kt. parodydami ribines sąlygas, kurias kaliniams teko iškęsti.

„Žodyje skaitytojui“ autoriai pabrėžia, kad ne vienas žiūrovas braukė ašaras, žiūrėdamas Roberto Benigni „Gyvenimas yra gražus“ ar Steveno Spielbergo „Šindlerio sąrašą“. Tai plačiai žinomi kino industrijos perlai apie nacių pragarą, o analogiško lygio kūrinių apie sovietinį Gulagą, kur, pasak jų, buvo bandomos fizinės ir dvasinės žmogaus galimybių ribos, rasti sunku.

„Pats vyriausias Gulago architektas Josifas Stalinas yra pasakęs: „Vieno žmogaus mirtis – tai tragedija, milijonų – statistika.“ Budelio sarkazme slypi tam tikra meninė tiesa. Suvokti sunkiai suvokiamas sąlygas, ko gero, lengviau susitapatinus su individualia istorija, atskleista įtaigiomis meno formomis, nei skaitant mokslinę statistiką“, – knygoje pabrėžia P. Saudargas ir G. Krukauskienė, paaiškindami jaunimui, kad į lagerius išvežti „politiniai kaliniai buvo ne nusikaltėliai, o tik žmonės, nesusitaikę ir kovoję prieš okupacinę valdžią“.

Todėl naujos knygos pristatymo metu jie ir pasitelkė kino meną, parodydami tuo pačiu pavadinimu sukurtą filmą, kuriame savo prisiminimais dalijasi žinomi politiniai kaliniai: kardinolas Sigitas Tamkevičius, Nijolė Sadūnaitė, Petras Plumpa, Antanas Terleckas, Jonas Volungevičius, Prima Bučytė-Petrylienė ir kt. Visi šių žmonių liudijimai rodo, kad niekas jų nepalaužė, kad ir kaip brutaliai su jais buvo elgiamasi, neišdavė bendražygių, atsisakė bendradarbiauti.

Pasak P. Saudargo, pagrindinė filmo mintis nuskamba iš kardinolo S. Tamkevičiaus lūpų: „Viskas yra pakeliama, jeigu tu žinai, kad tavo kalinimas turi prasmę.“

„Ne veltui paskutinis mūsų knygos skyrius vadinasi „Dvasios galia“, kai praėję tas baisias sąlygas ir išbandymus, tuos kalėjimo ir Gulago pragaro ratus, mūsų didvyriai ne tik kad patys atsilaikė ir nepalūžo, bet jie išliko žmonėmis ir kitiems padėjo, ir kitus tempė. Visa tai išsiveržė į galingą nepriklausomybės laisvės upę su dainuojančiomis miniomis. Pasaulis šiandien tai žino kaip dainuojančią revoliuciją“, – kalbėjo Seimo narys, knygoje pabrėžęs, kad „dauguma politinių kalinių net „pragare žemėje“, kiekvieną akimirką žvelgdami mirčiai į akis, išlaikė žmogiškumą.

Renginio pabaigoje bendraautoriai surengė trumpą viktoriną, kurios metu moksleiviams ir vyresniems rajono gyventojams už teisingus atsakymus į pateiktus klausimus padovanojo po knygą „Kalinio riba“.