baneris leidinys

konkoreziai
Kriūkuose „Auksinio kankorėžio“ nominacijos šiais metais įteiktos (iš kairės) Lilijai Liutvinienei, Mečislovui Švabui ir Redai Damijonaitienei. D. Pavalkio nuotr.

Gintarė MARTINAITIENĖ
Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Jau tampa tradicija, kad kriūkiečiai Kovo 11-ąją mini ne tik atkurtą Nepriklausomybę, bet ta pačia proga pagerbia ir labiausiai nusipelniusius kraštiečius. Šie metai ne išimtis – pilnutėlėje mokyklos-daugiafunkcio centro salėje pasidžiaugta 30-uoju Laisvės pavasariu bei įteiktos trys „Auksinio kankorėžio“ nominacijos. Beje, „Varpo“ apdovanojimus šią iškilią dieną savo krašto šviesuoliams dalijo ir barzdiškiai, o „Tylus gerumas“ nusileido ir į trijų gerdžiūniškių rankas.

Jaukiai ir linksmai Kriūkuose skambėjo tiek mažiausiųjų, tiek jau ūgtelėjusių bei suaugusių kriūkiečių dainos bei posmai. Iš daugelio lūpų skriejo meilės žodžiai Tėvynei, gimtajai kalbai, Laisvei, o prieš visų akis ant sienos puikavosi didžiulis stilizuotas ąžuolas, ant kurio lapų surašyti patiems kriūkiečiams gražiausi lietuviški žodžiai.

„Kas yra Valstybė be savo žmogaus? Valstybė – tai ir yra žmonės“, – kalbėjo meras Edgaras Pilypaitis ir žiūrėdamas į jaunąją kartą linkėjo išugdyti bei subrandinti daugybę švyturių.

Pirmoji „Auksinio kankorėžio“ statulėlė už nuoširdų ir kruopštų kraštotyrinį darbą renkant medžiagą apie išnykusius kaimus, už Kriūkų krašto istorijos puoselėjimą bei iniciatyvas įteikta Viešosios bibliotekos Kriūkų padalinio bibliotekininkei Redai Damijonaitienei.

Moteris teigė nežinanti, ar verta tiek pagyrų, tačiau pripažino, kad „Auksinio kankorėžio“ statulėlė jai didelė garbė bei atsakomybė dirbti dar geriau ir nuoširdžiau. Tuo labiau, kalbėjo nominantė, kad miestelio istorija bei praeitis jai itin svarbūs, tačiau svarbi ir ateitis – ne tas pats, kaip Kriūkai gyvens toliau.

„Aš tikrai myliu Kriūkus, aš tikrai myliu Lietuvą“, – atsiimdama nominaciją teigė R. Damijonaitienė.

Pristatydama kitą „Auksinio kankorėžio“ nominantą – gydytoją Mečislovą Švabą – Anelė Mockaitienė kalbėjo, kad, ko gero, nėra nė vienos trobos, kurios jis nebūtų aplankęs, nė vieno vaiko galvelės, kurios jis nebūtų paglostęs, ar žmogaus, kuriam jis būtų nepalinkėjęs sveikatos, o negailėdamas savosios jis Sausio 13-ąją stovėjo Vilniuje. Tad „Metų pareigos“ apdovanojimas už savęs atidavimą darbui, nuoširdžią pagalbą pacientui, profesionalumą ir rūpinimąsi krašto žmonių sveikata įteiktas prieš 43-ejus metus į Kriūkus atvykusiam ir čia likusiam gydytojui M. Švabui.

Jis pats teigė, jog įvertinimas itin netikėtas, tad džiaugėsi spėjęs atvykti į šventę. Tiesa, pripažino, jog darbo pradžioje būtent vaikai jam mažiausiai rūpėjo, svarstęs, kaip atsisakyti pediatrijos, o dabar priešingai – būtent vaikai jam teikia didžiausią džiaugsmą ir žiūrėdamas į prieš jį renginyje sėdinčius mažylius ne kartą pripažino norintis visus apglėbti ir prie savęs priglausti.

„Kokie jie gražūs. Jie ir yra mūsų ateitis“, – šalia sėdėdamas teigė nominantas.

Trečioji „Auksinio kankorėžio“ statulėlė įteikta Kriūkų mokyklos-daugiafunkcio centro direktorei Lilijai Liutvinienei, apie kurią kalbėta, kad ji ne tik kitus moko, bet ir pati mokosi, eina koja kojon su naujovėmis bei tai daryti skatina kitus.

„Tai žmogus, kuriam gera daryti gerą“, – pristatydama L. Liutvinienę bei nominaciją „Atiduotas gyvenimas žmonėms“ teigė mokytoja Danguolė Venienė.

Nominantei dėkota už ištvermingą ir ilgametę pedagoginę veiklą, už visuomenės demokratinės kultūros, bendražmogiškųjų ir pilietinių vertybių, pareigos bei atsakomybės jausmo ugdymą, geranorystę telkti bendriems darbams, idėjų sklaidą bendruomenėje.

Dėkodama už įvertinimą L. Liutvinienė sakė, kad gera daryti gerą tik tada, kai yra, kas tai priima ir yra šalia.

„Dirbkime, darykime, teikime, tarkimės kartu“, – ragino mokyklos-daugiafunkcio centro vadovė.

Beje, ne nominacijomis, bet mero padėkomis buvo įvertintos dar dvi kriūkietės – Daiva Stanaitienė ir Daiva Jėčienė. Pirmajai Daivai dėkota už laiką, paskirtą savanorystei bei bendruomenei, už atjautą, gerus darbus, pagalbą. Antrajai – už tai, kad savo talentu dalijasi su visais prijaučiančiais, už požiūrį į vaiko raidą, auklėjimą, ugdymą, tautinės savimonės sklaidą ir veiklą Vaikų dienos centre.

Gerdžiūniškiai švęsdami 30-ąjį laisvės pavasarį taip pat pasidžiaugė savo krašto žmonėmis, kurie savo poelgiais ir darbais yra pavyzdys kitiems. Kriūkų seniūnija nominacijomis „Tylus gerumas“ pagerbė ūkininkus Romą ir Arvydą Mockaičius (už neatlygintiną krašto kelių priežiūrą ir Sutkų kapinaičių aprūpinimą vandeniu), Algirdą Zakarauską (už kelio į Ilguvą neatlygintiną, nuolatinę priežiūrą) bei Daivą Puidokienę (už neatlygintiną buhalterės darbą Gerdžiūnų bendruomenėje).

Padėkos raštu už kraštotyrinę veikla pagerbta bibliotekininkė Marija Kumštaitienė.

Labiausiai nusipelnę kraštiečiai buvo apdovanoti ir Barzdų seniūnijoje. Čia tradiciškai įteikti „Varpo“ apdovanojimai. Kovo 11-osios popietę besirenkančius į Barzdų Kristaus Karaliaus bažnyčią dainomis ir giesmėmis pasitiko Barzdų laisvalaikio salės jaunieji dainininkai, vadovaujami Rasos Malinauskienės. Parapijos klebonas Vytautas Mazirskas aukojo Mišias už Barzdų kraštą, Anapilin iškeliavusius bei koronavirusu sergančius žmones.

Po Mišių buvo pristatytos ir šiųmetės „Varpo“ nominacijos. Už vadovavaimą bažnyčios chorui, savanorystę „Varpo“ apdovanojimas buvo įteiktas ilgametei Barzdų bažnyčios vargonininkei Kristinai Počepavičienei. Ji, būdama vos 12-os metų, paskatinta mamos pradėjo groti vargonais bažnyčioje. Pirmąsias pamokas ji gavo iš Pilviškių vargonininkės, toliau savo muzikinius gebėjimus tobulino Šakių muzikos mokykloje. Kiekvieną sekmadienį K. Počepavičienės vadovaujami choristai atideda savo šeimos reikalus, namų ruošą ir skuba į bažnyčią, nes supranta, kad giesmė ir malda puošia šv. Mišių auką.

Kitas „Varpas“ iškeliavo į Antano Žukausko rankas, kurio gražus, patriotiškas gyvenimo būdas yra tikras pavyzdys visam Barzdų kraštui. Savo gyvenimą jis skyrė šeimai, vaikams, įkvėptas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio sumanymų, dalyvavo 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykiuose. A. Žukauskas yra puikus skaitovas, atsiimdamas apdovanojimą jis paskaitė sintautietės Antaninos Klimaitienės eilėraštį apie Lietuvą.

Barzdų seniūnas Remigijus Naujokaitis dar vieną „Varpą“ įteikė kolegai, Lukšių seniūnui, skulptoriui Vidui Cikanai už Barzdų krašto atminimo įamžinimą. V. Cikana – Barzdų miestelio herbo autorius, jo rankoms patikėtas ir Barzdų valsčiaus savanorių atminimo įamžinimo akmuo.

„Iki Nepriklausomybės Rūpintojėlius mes, menininkai, statėm tik užsienyje, tuomet ten pajautėm meno laisvę. Lietuvos menininkai Rūpintojėlį išplatino visoje Europoje ir jis turi didžiulė vertę. Paskui atėjo metas ir Lietuvoje. Ką dariau čia iki 1990 metų, visą laiką buvau sekamas, tik naktimis statydavome kryžius“, – pasakojo V. Cikana.

Renginį eilėmis ir dainomis apie Lietuvą įprasmino Šakių viešosios bibliotekos kūrėjų grupė „Mėlynosios paukštės“ ir gitaristas Arūnas Danielius.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos