Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė Inga Navlickienė (kairėje) kvietė diskutuoti dėl Šakiuose gyvenusių žydų atminimo įamžinimo – ar tai galėtų būti menora, stela ar kitas atminimo ženklas. D. Pavalkio nuotr.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistės Ingos Navlickienės iniciatyva praėjusią savaitę susirinkę Šakių viešosios bibliotekos, Zanavykų muziejaus, kultūros ir švietimo atstovai diskutavo, kaip įamžinti Šakiuose gyvenusių žydų atminimą. Buvo pasiūlyta Kęstučio gatvėje, vietoje, kur stovėjo žydų maldos namai, pastatyti simbolinę menorą. Siūlyti savo idėjas, kurioje vietoje, kokia forma įamžinti žydų tautos atminimą, kviečiama ir visuomenė.
Šie metai paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Iki Antrojo pasaulinio karo Šakiuose 75–80 proc. visų gyventojų sudarė žydai, kurie vertėsi įvairiais amatais, turėjo savo papročius, kultūrą.
„Mums rūpestį įamžinti Šakiuose gyvenančių žydų tautos atminimą uždėjo pats Vincas Kudirka, Šakius pavadinęs Žydpile, – kalbėjo vicemeras Darius Jakavičius ir siūlė atminimo ženklus uždėti aplink sutvarkytą Šakių miesto skverą, kur tarpukariu virė žydų bendruomenės gyvenimas.
Buvo pasiūlyta Kęstučio gatvėje, vietoje, kur tarpukariu stovėjo žydų maldos namai, priešais neseniai skvere įrengtą „pliumpą“, pastatyti simbolinę menorą (menora – aštuonių žvakių žvakidė – simbolizuoja šviesos pergalę prieš tamsą, gėrio – prieš blogį). Nors šioje vietoje stovi gyvenamasis namas, bet yra nedidelis valstybinės žemės plotelis, kuriame galėtų būti padarytas atminimo ženklas, žymintis žydų bendruomenės gyvenimo vietą. Dar reikėtų šį projektą suderinti su greta gyvenančiais žmonėmis.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Aurelija Papievienė kvietė pasvarstyti, kad nebūtinai turi stovėti koks paminklas, galėtų būti sodelis, gėlynas su lentele, žyminčia, kad toje vietoje gyveno žydai.
„Ne tik Šakiai, bet ir daugelyje rajonų vietų buvo žydų bendruomenių. Jei pradedame nuo jų atminimo įamžinimo Šakiuose, ateityje galėtų atsirasti atskiras žydų atminimo kelias ar maršrutas, aplankant ir Kudirkos Naumiestį, Sudargą, Kidulius“, – siūlė A. Papievienė.
Pasak I. Navlickienės, atminimo ženklą planuojama pastatyti rudenį vyksiančių Europos paveldo dienų metu, lėšų būtų paršoma iš Kultūros departamento. Zanavykų muziejus šiais metais atnaujins žydų paveldui skirtą muziejaus ekspoziciją bei surengs paskaitų ciklą.
„Draugo“ inf.