Tarp Vytauto Kajatono Duobos piešinių galima išvysti ir šeimos narių portretus, šiandien sintautietis džiaugiasi gyvenimu ir kūrybos nežada apleisti. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Sintautietis Vytautas Kajatonas Duoba turi net kelis pomėgius: fotografija, piešimas, drožyba, skraidymas. Šiuo metu Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje eksponuojami jo piešti sintautiečių portretai.
Piešdavo arklius
Paklaustas, kada pradėjo domėtis piešimo menu, V. K. Duoba sako, kad piešimas jį lydi visą gyvenimą. Vos šešerių jis su šeima atsidūrė tremtyje Krasnojarsko krašte, jau tuomet pieštukais piešė, daugiausiai arklius, tekę ir Stalino portretą nupiešti. Iš tremties sugrįžęs į gimtinę – Tarpučius II, Vytautas mokėsi Sintautų mokykloje. Mokytojų paskatintas, būdamas vos penkiolikos metų išvyko studijuoti į tuometinį Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, įgijo medžio apdirbimo specialybę. Piešimas jį lydėjo ir tarnaujant kariuomenėje, nupieštas ne vienas tarnybos draugas. V. K. Duoba trumpai ragavo ir piešimo mokytojo profesijos, o vėliau daugiau kaip du dešimtmečius dirbo dailininku Šakių autotransporto įmonėje – apipavidalindavo stendus, užrašydavo lozungus ir kita.
Su žmona Vida Sintautuose gyvena jau pusšimtį metų, užaugino dvi dukras, viena jų – Gintarė – taip pat piešia akrilu. Jau trejus metai Vytautas pensijoje, bet yra kupinas energijos ir gyvenimo džiaugsmo.
Neįprastas pomėgis
Sintautietis yra ir puikus medžio drožėjas, jo išdrožtas koplytstulpis švietėjui Antanui Tatarei stovi bažnyčios šventoriuje, kitas skirtas Tarpučių kaimui, jame iškaltos čia gyvenusių žmonių pavardės. Dar ne vienas V. K. Duobos išdrožtas kryžius puošia šio krašto sodybas, Braškių kapines.
Jo namuose Sintautuose gausi ir fotoaparatų kolekcija, pirmąjį fotoaparatą „Zenit“ įsigijo už 50 rublių.
„Jeigu reikėdavo prisidurti prie algos, fotografuodavau tai šermenis, tai vestuves. Dabar tai niekam nereikia fotografijų, anksčiau kitaip žiūrėdavo į fotografą“, – prisimena V. K. Duoba.
Šiandien jo namuose ant sienų kabo iš skraidyklės užfiksuoti Zanavykų krašto vaizdai. Taigi raižyti dangų skraidykle – dar vienas V. K. Duobos pomėgis. Vieną tokią motorizuotą (su varikliu) skraidyklę su entuziastu Jonu pasigamino prieš trisdešimtmetį.
,,Paskutinį kartą skridau užpernai. Kuo aukščiau pakyli, tuo darosi neįdomiau: nesijaučia jokio greičio, tik kabai ore. Kuomet skrendi žemiau – matosi miškų, vandens viražai“, – pasakoja pašnekovas.
Portretų parodoje – sintautiečiai
Šiuo metu Sintautų bažnyčioje eksponuojami V. K. Duobos per kelis mėnesius nupiešti sintautiečių portretai. Vytautas portretus piešia dažniausiai iš nuotraukų, 27 parodoje eksponuojamus portretus nupiešė iš leidinio „Aš sintautietis“ (sud. Laima Girdauskienė). Parodoje jo draugas medžiotojas, vienas šio krašto ūkininkas, žemės ūkio bendrovės pirmininkas, kaimynė, mokyklos mokytoja ir kiti. Pasak Vytauto, portretai nupiešti per maždaug tris mėnesius.
Dažniausiai jis piešia akvareliniais juodos ir rudos spalvos pieštukais ant spalvoto popieriaus. Svarbiausia, anot Vytauto, yra „pagauti panašumą“. Jis atvirauja, kad sunkiausia piešti moteris, jo žodžiais, moterys dažniau pažeria priekaištų sakydamos – „aš daug gražesnė...“ Portretą piešti Vytautas pradeda nuo veido kontūro, tuomet pasižymi akis, nosį. Prisipažįsta, kad nesugadino nė vieno pradėto piešti portreto. Anot pašnekovo, piešti iš nuotraukos yra lengviau nei iš natūros. Pasiteiraujam, kiek užtrunka vieno portreto nupiešimas.
„Sunku pasakyti. Kad iškarto atsisėdai ir užbaigei portretą... aš taip nedarau. Priklauso ir nuo nuotaikos“, – nedaugžodžiauja sintautietis ir visgi priduria, kad būna, jog kūrybinis įkvėpimas piešti ateina, pavyzdžiui, po kokių pusės metų pertraukos.
Kažkuriuo gyvenimo tarpsniu V. K. Duoba yra tapęs ir akvarele, jo darbų paroda buvo surengta Sintautuose per miestelio 450 metų jubiliejų.
Su žmona Vida Sintautuose gyvena jau pusšimtį metų, užaugino dvi dukras, viena jų – Gintarė – taip pat piešia akrilu. Jau trejus metai Vytautas pensijoje, bet yra kupinas energijos ir gyvenimo džiaugsmo.
Neįprastas pomėgis
Sintautietis yra ir puikus medžio drožėjas, jo išdrožtas koplytstulpis švietėjui Antanui Tatarei stovi bažnyčios šventoriuje, kitas skirtas Tarpučių kaimui, jame iškaltos čia gyvenusių žmonių pavardės. Dar ne vienas V. K. Duobos išdrožtas kryžius puošia šio krašto sodybas, Braškių kapines.
Jo namuose Sintautuose gausi ir fotoaparatų kolekcija, pirmąjį fotoaparatą „Zenit“ įsigijo už 50 rublių.
„Jeigu reikėdavo prisidurti prie algos, fotografuodavau tai šermenis, tai vestuves. Dabar tai niekam nereikia fotografijų, anksčiau kitaip žiūrėdavo į fotografą“, – prisimena V. K. Duoba.
Šiandien jo namuose ant sienų kabo iš skraidyklės užfiksuoti Zanavykų krašto vaizdai. Taigi raižyti dangų skraidykle – dar vienas V. K. Duobos pomėgis. Vieną tokią motorizuotą (su varikliu) skraidyklę su entuziastu Jonu pasigamino prieš trisdešimtmetį.
,,Paskutinį kartą skridau užpernai. Kuo aukščiau pakyli, tuo darosi neįdomiau: nesijaučia jokio greičio, tik kabai ore. Kuomet skrendi žemiau – matosi miškų, vandens viražai“, – pasakoja pašnekovas.
Portretų parodoje – sintautiečiai
Šiuo metu Sintautų bažnyčioje eksponuojami V. K. Duobos per kelis mėnesius nupiešti sintautiečių portretai. Vytautas portretus piešia dažniausiai iš nuotraukų, 27 parodoje eksponuojamus portretus nupiešė iš leidinio „Aš sintautietis“ (sud. Laima Girdauskienė). Parodoje jo draugas medžiotojas, vienas šio krašto ūkininkas, žemės ūkio bendrovės pirmininkas, kaimynė, mokyklos mokytoja ir kiti. Pasak Vytauto, portretai nupiešti per maždaug tris mėnesius.
Dažniausiai jis piešia akvareliniais juodos ir rudos spalvos pieštukais ant spalvoto popieriaus. Svarbiausia, anot Vytauto, yra „pagauti panašumą“. Jis atvirauja, kad sunkiausia piešti moteris, jo žodžiais, moterys dažniau pažeria priekaištų sakydamos – „aš daug gražesnė...“ Portretą piešti Vytautas pradeda nuo veido kontūro, tuomet pasižymi akis, nosį. Prisipažįsta, kad nesugadino nė vieno pradėto piešti portreto. Anot pašnekovo, piešti iš nuotraukos yra lengviau nei iš natūros. Pasiteiraujam, kiek užtrunka vieno portreto nupiešimas.
„Sunku pasakyti. Kad iškarto atsisėdai ir užbaigei portretą... aš taip nedarau. Priklauso ir nuo nuotaikos“, – nedaugžodžiauja sintautietis ir visgi priduria, kad būna, jog kūrybinis įkvėpimas piešti ateina, pavyzdžiui, po kokių pusės metų pertraukos.
Kažkuriuo gyvenimo tarpsniu V. K. Duoba yra tapęs ir akvarele, jo darbų paroda buvo surengta Sintautuose per miestelio 450 metų jubiliejų.
Arūnė iš Griškabūdžio:
