Neseniai 80-metį atšventė girėniškė poetė Birutė Danielienė, tiesa, šis jubiliejus buvo netipiškas, švęstas virtualioje erdvėje. Iki šiol girėniškė atsimena tą dieną, pilną šiltų emocijų.

Paskambinus telefonu B. Danielienei, mėgstančiai gyvai bendrauti, visą gyvenimą buvusiai tarp žmonių, ir pasiteiravus, kaip ji šiuo metu gyvena, ragelio gale pasigirdo Birutės balsas: „Į lauką neišeinu dėl karantino, taigi liepia senukams už lango būti, tai gryno oro gurkšnį gaudau prasidarius duris.“

B. Danielienė sako, kad gimtadienio rytas išaušo įprastas, juk suplanuotą šventę teko atšaukti, todėl buvo nuspręsta gimtadienį švęsti šeimos rate su sūnumi Arūnu ir marčia Daiva. Kol sūnus Arūnas pakvietė ją prie kompiuterio. Iš ekrano pirmiausiai mamą Birutę sveikino dukros Editos šeima iš Vilniaus. Dukra parengė mamos gyvenimo akimirkų mozaiką, ekrane sukosi fotografijos, kuriose – Birutė jaunystėje, jos vestuvių, vaikų gimimo akimirkos, kelionė prie jūros, sūnaus Arūno, dukros Editos vestuvių diena ir kitos.

„Tos minutės, kai žiūrėjau nuotraukas... Mane užvaldė malonūs vaikystės, šeimoje praleistų švenčių prisiminimai. Galvojau, ir iš kur tas nuotraukas surinko, tiek darbo čia įdėta...“ – įspūdžiais dalinosi B. Danielienė.

Ji pasakojo, kad vienus artimųjų sveikinimus keitė kiti, ekrane pasirodžiusi penkiametė proanūkė Austėja pasveikino daina, o vėliau iš ekrano sklido ir Zyplių dvaro kapelos sveikinimas – daina, sukurta Birutės žodžiais.

„Pakėlėm su anapus ekrano esančiais artimaisiais, pažįstamais ir šampano taurę, klausiausi jų sveikinimų, prisipažinsiu – sujaudino iki širdies gelmių. Vaikai, aš tiek nenusipelniau – tepasakiau“, – pasakojo jubiliatė.

Pasitraukusi nuo kompiuterio ekrano, Birutė vyniojo ir gautas dovanas. Ir šios buvo netradicinės: anūkės Aistės, gyvenančios Vilniuje, šeima prisiuvo ir atsiuntė kaukių, pridėjo sausą kareivišką maisto davinį, o labiausiai pradžiugino proanūkės Austėjos pagaminti Velykų zuikučiai.

Jubiliejiniai sveikinimai tęsėsi. Šakių rajono literatės, apie 20 kūrėjų, kiekviena Birutei skyrė po eilėraštį, juos atspausdino, surišo – padarė tarsi mini knygelę. B. Danielienė pasakojo, kad sulaukė gausybės sveikinimų telefonu, netikėtas jai buvęs skambutis iš Jurbarko rajono – būdama dvidešimties ji čia dirbo buhaltere Vertimų kolūkyje, o gyveno pas tokius Dičmonus, paskambino jų dukra Stefa.

Su Birute kalbamės kone valandą, o taip norisi dar visko paklausti. Kad ir apie jos tėviškę. B. Danielienė gimė Kidulių vlsč., Liaušių k., mokėsi ji Bunikėlių pradinėje, Kidulių vidurinėje mokykloje. Sako, kad šiandien gimtuosiuose Liaušiuose jau gyventojų nebelikę, bet kaimas išlikęs jos širdyje, todėl gimtajam kaimui ji parašiusi eilėraštį, kurį mielai paskaitė į telefono ragelį.

„Surinkau informaciją apie Liaušių kaime gyvenusius žmones, jų šeimas, padariau tarsi kaimo genealoginį medį, beliko tik jį atspausdinti“, – pasakoja girėniškė.

Priminsime, kad B. Danielienė studijavo ekonomiką, nors pokalbio metu prisipažįsta, kad norėjo studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą ar miškininkystę. Paklausta, kodėl pasirinko ekonomiką, moteris nugrimzta į gilesnius prisiminimus, sako, jai tėvelis visuomet sakydavo – tik nesivelk į politiką, ji komjaunuole taip ir netapo, o tuomet tai turėjo įtakos profesijos pasirinkimo galimybėms.

„Gyvenom prie miško, po karo visko mačiau – abi kovojančias puses, nors ir vaiko akimis...“ – prisiminimais dalinasi Birutė.

B. Danielienė daug metų dirbo „Taikos“ kolūkyje vyriausiąja buhaltere, Šakių savivaldybėje – kontrolierės pavaduotoja, viešosios bibliotekos buhaltere.

Smalsu – skaičiai ar kūryba pirmiausiai atsirado? Birutė pasakojo, kad visgi pirmąjį eilėraštį apie mokslų metų pradžią parašė besimokydama mokykloje, o daugiau kurti pradėjo atsikėlusi gyventi ir dirbti į Girėnus. Pašnekovė prisimena, kad tuomet prašydavo jos parašyti sveikinimą gimtadienio proga, taip gimė ir daugiau eilėraščių, kuriuos ji laikė iš pradžių sąsiuvinio puslapiuose, vėliau jie sugulė į eilėraščių knygeles.

Ketvirtoji B. Danielienės poezijos knygelė „Sidabro tiltai“ dienos šviesą išvydo 2017m. pabaigoje, girėniškė sako, kad kuria ir dabar, visai šviežius posmus parašė vos prieš savaitę.

Prašuoliavo 80 Birutės gyvenimo metų, senjorė sako, kad dažnai apmąsto gyvenimą ir greičiausiai nieko jame kitaip nebūtų dariusi.

„Žmonėms ant galvų nelipau, žmogaus niekada nemenkinau, o stengiausi padrąsinti, kad eitų tolyn gyvenimo keliu. Aš myliu žmones, manau, mane irgi myli... Dėkoju vaikams, kurie manimi rūpinasi, gyvenu kaip inkstas taukuose“, – pokalbį užbaigė jubiliatė.