baneris leidinys

baranauskiene
Lygija Baranauskienė, tėvelio išmokyta groti akordeonu, šiandien jį į rankas paima rečiau, tačiau sūnūs akordeono garsus namuose girdėjo nuolat, todėl jiems muzika tokia artima. D. Pavalkio nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Kasdien vis labiau džiugina saulės spinduliai, darželyje išsiskleidę tulpių žiedai pranašauja artėjančią Mamos dieną. Šiemet ji kitokia – daugelį mamų vis dar sveikinsime telefonu, ypač saugodami tas, kurios vyresnio amžiaus, nevyksime jų apkabinti ar įteikti gėlės žiedo. Liepalotiškė Lygija Baranauskienė, kartu su vyru Albinu užauginusi tris sūnus, šiemet per Motinos dieną sako taip pat nelaukianti nei vaikų, nei vaikaičių.

Pokalbio Lygija pakvietė į savo jaukią sodybą Liepalotuose, kurios kiekvieną žemės lopinėlį išpuoselėjo su vyru Albinu: tvenkinyje plaukioja spalvotieji karosai, auksinės orfos, prie namo Albino suręstas baublys, lauko pavėsinė, iš raganės suformuoti varteliai, jau ir daržas užsodintas daržovėmis. Čia Baranauskai gyvena nuo 1983 metų, alytnamį taip pat vyras Albinas savo rankomis įrengė, dar ir dabar gražina, modernizuoja.

Lygija ir Albinas Baranauskai užaugino tris sūnus: Albiną, Raimondą, Almantą, tiesa, vos 18-os jo šeima neteko. Susėdę lauko terasoje kalbamės, kaip jiems pavyko išugdyti sūnus, kad jie pamėgtų muziką, tiesa, labiau Raimondas, jis Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas. Sūnus Albinas taip pat ragavo muzikanto profesijos, įgijo saksofono specialybę, mokytojavo, vėliau pasirinko karininko profesiją. Šioje originaliai išpuoselėtoje sodyboje senelius lanko penki jau ūgtelėję anūkai.

Trumpam sugrįžtame į Lygijos praeitį. Ji kilimo nuo Kriūkų krašto, iš Puniškių kaimo, augo penkių vaikų šeimoje. Jos giminėje muzika lydėjo kelias kartas: jos tėvelis grojo akordeonu, ji su broliu nuo jaunystės akordeonais grojo ir dainavo vestuvėse.
„Mano tėvelio sesuo, gyvenusi Amerikoje, apie 1925 metus parsiuntė net du akordeonus, tai tėvelis vos aštuonerių metų su vyrais jau grodavo kaimo šokiuose. Mane tėtė pradėjo mokinti groti akordeonu, kai man buvo šešeri ar septyneri metai. Pirma melodija, kuria mokinausi, buvo „Ant kalno karklai siūbavo“. Kaip aš verkiau, kaip man nesisekė, kaip aš ilgai mokiausi tą melodiją“, – šiandien jau su šypsena veide pasakoja Lygija ir priduria, kad jos brolis, tėtei nematant, imdavo akordeoną ir puikiai grodavo visas melodijas iš eilės, vėliau abudu su broliu, persimetę akordeonus per pečius, nešdavosi į mokyklą ir pasirodydavo scenoje.

Šiandien Lygija prisimena, kad būdama aštuntoje klasėje neteko tėvelio, sako, kad tuomet jos gyvenimas tarsi žlugo: neišgalėjo toliau mokytis, 16 metų teko eiti dirbti – „Švyturio“ kolūkyje rankomis melžti karves. Jau aštuoniolikos susituokė su vyru Albinu, gyvenant Kriūkuose gimė sūnus Albinas, vėliau šeima persikėlė į netoliese dabartinių namų esančią ūkelę, kur gimė sūnūs Almantas ir Raimondas, vėliau šeima pirko alytnamį, kuriame gyvena iki šiol.

baranauskai
Albinas ir Lygija Baranauskai šiandien džiaugiasi vienas kito draugija puoselėdami namų aplinką ir laukia juos aplankančių sūnų su šeimomis. D. Pavalkio nuotr.

Teiraujamės Lygijos, kaip pavyko susitvarkyti su trimis pametinukais  berniukais? Moteris sako, kad vaikai buvo be galo geri ir darbštūs.

„Parvažiuojam su vyru iš darbo, o sūnus Almutis ateina iš tvarto su mokykline uniforma: raudonas kaklaraištis, balti marškinėliai, net nepersirengęs ir sako – mama, viską padariau“, – šiandien su ašaromis akyse prisimena sūnų Almantą, kurio neteko taip anksti.

Moteris pasakoja ir apie Raimondą, kuris ir karves nuvažiuodavo pamelžti, o Albiniukas vis pavėluodavo nurodytu laiku sugrįžti iš šokių...

Baranauskai pasakoja, kad sūnums skiepijo meilę muzikai nuo vaikystės. L. Baranauskienė sako, kad vaikai matė ją grojančią akordeonu namuose, ji sovietų laikais dalyvaudavo meno kolektyvų veikloje, į koncertus nusivesdavo pasižiūrėti ir vaikus. Todėl tiek Albinas, tiek Raimondas iš pradžių muzikos mokėsi Šakių meno mokykloje, vėliau siekė naujų muzikos aukštumų.

„Mano noras buvo, kad vaikai taptų profesionalūs scenos atlikėjai, pasiektų to, ko aš nepasiekiau. Mano svajonė buvo dainuoti ir groti scenoje“, – sako liepalotiškė.

45-metį pasitinkantis sūnus Raimondas – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, jo šeimoje scena nesvetima ir žmonai Gretai, dirbančiai režisieriaus padėjėja, ir sūnui Mantui, ir trylikametėms dukroms dvynėms Godai ir Aušrinei, kurios taip pat pasirodo teatro spektakliuose.

Moteris sako, kad gana dažnai lankosi sūnaus spektakliuose, jai patinka visi jo vaidmenys, o štai tėvui Albinui – operetė „Silva“.

Baranauskai pripažįsta, kad juos dažniau aplanko sūnus Albinas, Raimondas rečiau, juk koncertai dažniausiai vyksta savaitgaliais. Pašnekovai sako, kad vaikai sugrįžta labiau pabendrauti, nes namų aplinkos darbus juodu pasidaro patys. Tiesa, Lygija pastaruosius metus kamuoja ne viena liga, tačiau 65-erių metų moteris ligoms nepasiduoda, kruta, tvarko sodybos aplinką, per dieną nužingsniuoja iki 14 tūkst. žingsnių. Kažkada svėrė gerokai per 100 kg, o per šią veiklą kilogramai tiesiog sutirpo. Ji aktyvi Lukšių seniūnijos neįgaliųjų klubo narė, dalyvauja sporto varžybose, kur pelno tik prizines vietas, su klubiečiais keliauja, namuose sprendžia kryžiažodžius.

Artėja Motinos diena, Lygija sako, kad sūnūs neplanuoja jos aplankyti dėl karantino, todėl su vyru Albinu atsigers po puodelį kavos, pasėdės: „Bus liūdnoka, tačiau svarbiausia – visų sveikatos“.

Atsisveikinant su Baranauskais, kurie darniai kartu gyvena 47-eri metai, Lygijos paprašome į rankas paimti akordeoną. Sako, kad grojusi senokai, tačiau mūsų šiltą susitikimą užbaigia pirmąja išmokta melodija – „Ant kalno karklai siūbavo“.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos