Artėjant Šeštinėms, Griškabūdžio krašto žmonės sutvarko aplinką prie kryžių, pasodina, pamerkia gėlių, žalumynų, uždega žvakeles. Gegužės 20 d., trečiąją Kryžiaus (Kryžiavos, Kryžiaunos) dieną, jie tradiciškai rinkosi prie Bliuviškių kaimo kryžiaus, važiavo parapijos keliais ir laukais nuo kryžiaus prie kryžiaus. Procesijos dalyviai prašė Dievo palaiminti žemę, meldė gausaus derliaus ir laimingos pjūties, globos gyvuliams, sveikatos kaimų gyventojams, sodybų šeimininkams, kryžių statytojams.

Tradicija lankyti kryžius per Kryžiaus (mūsų krašte vadinamas Kryžiaunas) dienas Griškabūdžio apylinkėse siekia kone šimtmetį, ji nenutrūkusi iki šiol. Prieš Šeštines (Kristaus dangun įžengimo šventę) Kryžiaunos dienos tęsdavosi tris dienas – pirmadienį, antradienį, trečiadienį, o Griškabūdžio krašte jau nusistovėjo tradicija kryžius lankyti trečią Kryžiaus dieną.

Todėl praėjusio trečiadienio rytą, nors ir negausiai (vis dar dėl karantino) susirinkusius procesijos dalyvius, prie Bliuviškių kaimo kryžiaus pasveikino Griškabūdžio parapijos klebonas Vytautas Mazirskas.

„Susirinkome šiandien savo parapijos bendruomenėje garbinti Dievo kūrėjo už dosnias jo dovanas. Ypač už kasdienės duonos dovaną – jo gerumo ir žmogaus darbo rankų vaisių. Tačiau kartu norime atminti Kristaus žodžius: „Visų pirmiausia ieškokite Dievo Karalystės ir jo teisumo, o visa kita bus jums pridėta.“ Atmename, jog mūsų gyvybė, žemė ir jos derlius yra Dievo dovana, todėl meldžiame jį palaiminti žemės darbininkus ir prašome sėkmingo bei gausaus derliaus, Dievo gerumui pavedame dėl sausros, nederliaus ir neteisingumo patiriančius maisto stoką ir mirštančius iš bado“, – kalbėjo dvasininkas.

Giedama Visų Šventųjų litanija, po to iš Bliuviškių žmonės, sėdę į mašinas, pasuka prie Maksvyčio kryžiaus, esančio prie kelio, vedančio į Barzdus. Čia klebonas pašventino ne tik kryžių, bet ir rapsų laukus, sakydamas, kad žmonės kartais bando pagal mėnulį, žvaigždes spėti orą, orientuotis, kada sėti, kulti, pjauti: „Tačiau viskas yra Viešpaties rankose, ir juo pasikliaudami mes mokėsime priimti viską – ir blogą orą, ir gerą nuotaiką. Supraskime, kad Viešpats visada nori mūsų pasigailėti ir visada mums yra maloningas.“

Iš čia žmonės važiavo į Patašinės kaimą, prie taip vadinamo Jančiaus kryžiaus. Prie lankomų kryžių jau laukė tų vietovių žmonės, kas negalėjo, stebėjo pro langus ar tiesiog parimę prie tvoros.

Artėjant Šeštinėms, šio krašto žmonės sutvarko aplinką prie kryžių, pasodina, pamerkia gėlių, žalumynų, uždega žvakeles. Šiais metais prie kryžių lankymo tradicijos prisijungė ir Višakio Rūdos bendruomenė bei klebonas Vidmantas Striokas. Per šiųmetes Kryžiaunas dienas aplankyta 15 kryžių: Bliuviškių, Vidgirių, Šukėtų, Sparvinių, Patašinės, Patamošupio kaimuose bei du kryžiai Višakio Rūdoje.

Šią tradiciją palaikanti Griškabūdžio kultūros centro folkloro ansamblio „Nova“ vadovė Nijolė Černevičienė sako, jog svarbu, kad tradicija yra perduodama iš kartos į kartą – lankė kryžius tėvai, dabar – vaikai.

„Griškabūdžio apylinkėse gausu kryžių ir didelė vertybė yra tai, kad kryžius žmonės atstato savo lėšomis, niekieno neraginami, tai tampa giminės ar šeimos tradicija. Žmonės kryžius atstato ne dėl Kryžiaunų dienų tradicijos. Tai noras tęsti savo tėvų, senelių atminimą ar išnykusio kaimo, sodybos atminimui“, – kalbėjo N. Černevičienė.

Bliuviškių kaimo gyventojas Valdas Sinkevičius, Kryžiaus dienomis kryžius lankęs nuo pat vaikystės ir iki šių dienų prie jų giedantis, pasakojo, kad tekdavo keltis anksti ryte, eiti su tėvais prie kryžiaus, melstis, sako, kad tingu vaikui būdavo keltis.

„Eidavome visas tris Kryžiaunas dienas giedoti prie gimtinės kryžiaus, pasimelsdavome, tėvai į darbus, o mes – namo“, – prisimena bliuviškietis.

Jis dar priduria, kad net sovietiniais laikais ši apeiga Bliuviškių kaime nebuvo užgesusi, kaimo žmonės rengdavo Gegužines pamaldas, giedodavo kaimo gyventojų namuose, o prieš Šeštines, per Kryžiaunas dienas, lankydavo kryžius.