Deimantė BAKAITYTĖ

Liepos 26 dieną Sudargo piliakalnių komplekse Zanavykų muziejus suorganizavo pažintinę ekskursiją, kurią skambiai pavadino „Sūduvos Kernave“. Tradiciškai renginys organizuojamas jau septinti metai. „Lietuvos muziejų kelias“ naująją programą, kuri šiais metais pavadinta „Tėvynės ieškojimas“, skyrė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui paminėti. Įvairūs renginiai, kultūriniai susitikimai šiemet vyksta ant įvairiausių Lietuvos istorinių kalvų, turinčių ypatingą kultūrinį, meninį įprasminimą. Kaip teigė Zanavykų muziejaus vadovė Rima Vasaitienė, tikimasi, kad šiame renginyje žmonės patirs geras emocijas, išsineš „zanavykiško unoro“ bei pozityvaus užtaiso.

Pažintinės ekskursijos gidė, Sudargo bibliotekininkė Valerija Endriukaitienė atskleidė, kad Sudargas – tai Lietuvos Kernavė: ir Sudarge, ir Kernavėje  yra po penkis piliakalnius, abiejų istorija labai panaši. Pats Sudargo miestelis išskirtinis, nes turi sieną su Kaliningrado sritimi.

„Kaip mes mėgstame sakyti, tai yra paskutinė Lietuvos žemės pėda kairiajame Nemuno upės krante, nes už mūsų toliau niekur, už 3 kilometrų Kaliningrado sritis, sausumos siena“, – skambiai apibūdino Sudargo miestelio koordinates bibliotekininkė.

Patys piliakalniai, manoma, susidarė paskutinio ledynmečio slinkimo eroje maždaug prieš 11–10 tūkst. metų. Pirmieji čia gyvenę žmonės, spėjama, užsiėmė medienos plukdymu, žemdirbyste, medžiokle. Vėliau, XIII–XIV amžiuje, Sudarge gyveno ir gynybinę veiklą vykdė Lietuvos kunigaikščio Vytenio karvedys Sudargas su kitais Žemaitijos karžygiais. Veikla vyko iki 1317m., kol buvo sudeginta Sudargo pilis. Įdomu, kad XVII amžiuje Jurbarko ir Žemaitijos valdytojo Radvilo prašymu Sudargas pavadintas Jonsburgu, tuo metu buvusio valdytojo Jono garbei. Šis pavadinimas išsilaikė iki tol, kol miesteliui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, tačiau žmonės ir toliau vadino miestelį Sudargu.

Taip pat  XVII–XVIII amžiuje čia gyveno plati žydų bendruomenė. Gražius piliakalnio šlaitus jie buvo pasirinkę kaip savo kapų vietą, tačiau didelė dalis jų neišliko dėl istorijos negandų, sovietinių laikų išbandymų. Didelė dalis akmenų buvo išvežta panaudoti namų pamatams, fermų statyboms. Patys žydai miestelyje nukentėjo jau pačiais pirmaisiais Antrojo pasaulinio karo mėnesiais – visi darbingo amžiaus vyrai buvo surinkti iš savo darbo vietų ar namų ir išvesti pėsti į Šakius, o prie Šakių sušaudyti. Kitą dieną moterys, vaikai bei senoliai, kurie neturėjo jėgų taip toli eiti, savo lemtį pasitiko Pervazninkuose.

„Po sušaudymo dar tris mėnesius kylant į Sudargo kalną, kaip rašo istoriniai šaltiniai, kabojo lenta, kad ši vieta nuo žydų yra laisva, švari“, – prisimindama žiaurią istorijos dalį pasakoja V. Endriukaitienė.

Vietiniai šį ženklą greitai nuėmė, tačiau išgrobstė ir žydų turtą. Dėl buvusių žydų kapinių šalia stovintis piliakalnis vadinamas Žydkapiu, nes autentiško pavadinimo nėra. Manoma, kad čia stovėjo pilaitė ar didesnė stoginė.

Ekskursijos metu pasakota apie visus Sudarge stovinčius paminklus, vienas iš jų – senjoro Juozo Gylio iniciatyva pastatytas paminklas, simbolizuojantis 1940 m. gyvenviečių bei gyvenusių žmonių skaičių. XX amžiaus viduryje Sudarge gyveno iš viso apie 4 tūkst. gyventojų, o šiuo metu – tik 900 žmonių.

Pasivaikščiojus po vaizdingas vietoves bei išgirdus gausybę istorijų dalyviai buvo pakviesti į teatralizuotą programą „Susitikimai laiko ženkluose“. Šokių kolektyvo vadovė Irma Svetlauskienė sutelkė kolektyvo bei bendruomenės narius – daugiau nei 30 žmonių. Teatralizuotoje programoje muzika ir šokis nunešė į baltų genčių laikus, kuriuos perteikė jaunos vaidilutės, vėliau į kalavijais žvangančius viduramžius, Magdeburgo teisės gavimas buvo pažymėtas turgaus scenomis, plastiškais šokiais – dvaro ponų era, spaudos draudimo metus žymėjo kunigo, mokančio vaikučius skaityti, scena, prisiminta skaudi tremtis ir žiaurūs partizanų laikai.

„Visi tie personažai susiliejo, susilipdė per pakankamai trumpą laiką, nes žmonės labai palaikė šią iniciatyvą“, – džiaugdamasi aktyviais žmonėmis pasakojo šokių kolektyvo vadovė.

I. Svetlauskienė atsakydama į klausimą, iš kur kilo mintis surengti tokią išskirtinę programą, teigia, kad ją įkvėpė Sudargo gamta, miestelio istorija.

Prie iniciatyvos prisidėjo Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė, palaikyti dalyvius atvyko Lietuvos muziejų asociacijos atstovė Lolita Valužienė. Į programą surinkęs gausų žmonių būrį iš Marijampolės atvyko muziejų kelio Suvalkijos regiono koordinatorius, muziejininkas Tomas Kukauskas,  dėkojęs už smagų renginį. Jis šmaikštavo, kad nors visi įpratę manyti, jog Suvalkijoje nėra aukštumų, tačiau po šios dienos kopimo Sudargo piliakalniais spėjo net pavargti.