Tauragės krašte yra toks miestelis – Gaurės pavadinimu. Pats žodis Gaurė man skamba ir didingai, ir mistiškai. Gal todėl ilgą laiką svajojau pasižvalgyti tose apylinkėse, o ypač aplankyti dar mistiškesnę ir pilną visokiausių spėlionių Gaurės dvaro valdytojo Boleslovo Fišerio koplyčią.

Gaurės vietovardis minimas 1500 metais, kai kelyje į Prūsiją stovėjusi muitinė. Netoliese kūrėsi ir dvaras, vėliau – miestelis. Įdomu tai, kad daugiau nei po šešiasdešimties metų minima karčema, priklausiusi Zofijai Gaurai. Gal tuo metu Zofija buvo ir dvaro savininkė... Galima manyti, kad tenykštėje vietovėje seniai gyvenusi ši giminė ir suteikė pavadinimo kilmę...

 

Amžių tėkmėje įvairiems šeimininkams priklausęs dvaras XIX amžiaus pabaigoje atiteko carinės armijos gydytoju dirbusiam Boleslovui Fišeriui. Gydytojas ir dvarininkas išgarsėjo tuo, kad jam teko priimti į pasaulį ateinantį paties caro Nikolajaus II sosto įpėdinį. Gausiai caro apdovanotas Peterburge gyvenęs daktaras nusipirko namą Kaune, vėliau sužavėtas Gaurės gamtovaizdžiu jos apylinkėse įsigijo dvarą.Tuo laikotarpiu dvarui priklausė 1000 ha žemės. Fišeris buvo religingas ir geras žmogus. Ponui atostogaujant dvare būdavo iškelta vėliava. Tai reiškė, kad gydytojas priima vietinius gyventojus gydyti veltui.

Ant vaizdingo Šešuvies kranto gydytojas pastatė koplyčią – mauzoliejų, Kadangi buvo labai pamaldus norėjo, kad joje būtų meldžiamasi. Koplyčioje iki Pirmojo pasaulinio karo stovėjo didelis kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra.

Gydytojas B. Fišeris mirė Peterburge. Balzamuotas kūnas buvo pašarvotas su brangiais rūbais ir aukso kardu cinkuotame karste. Karstas iki Jurbarko buvo plukdomas Nemunu, o į Gaurę vežamas arkliais.Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai išplėšė koplyčią ieškodami brangenybių, sudegino dvarą. Po Antrojo pasaulinio karo koplyčia ne kartą buvo išniekinta...

Koplyčios kriptoje įrengta dvylika laidojimo vietų. Fišeris turėjęs gausią šeimą – devynis vaikus. Tiesa, 1909 metais Gaurės dvaras perrašytas gydytojo sūnui Jonui Fišeriui, todėl vietiniai gyventojai koplyčią vadindavo Jono Fišerio vardu taip įnešdami istorijai painiavos...

Nusipelniusio gydytojo, karštai mylėjusio Gaurę ir jos žmones išniekintoje koplyčioje nuotykių ieškotojai rado vaiko karstelį. Apie radinį niekas lig šiol nieko neišsiaiškino. Kas atsakys – kodėl?..

Jolanta Garkauskaitė