Rugsėjo 15 d. Baltrušių kaimo holokausto kapinėse paminėta Pilviškiuose gyvenusių, dirbusių, į mūsų šalies istoriją ir kultūrą įsipynusių žydų tautos žmonių tragedija.

Prieš dvejus metus Baltrušių kaime, masinių žydų žudynių vietoje, buvo iškilmingai atidengtas memorialas, liudijantis, kad čia 1941 m. buvo sušaudyta per tūkstantį žmonių. Pilviškių rabino Avraham Abba Reznik, kuris čia kartu su kitais Pilviškių miestelio žydais buvo nužudytas 1941-ųjų rugpjūčio pabaigoje, anūko Rami Avraham Reznik iniciatyva, prisidedant Šakių rajono savivaldybei, dviejų masinių kapaviečių vieta buvo tinkamai sutvarkyta. Buvo pastatyti du lauko rieduliai su užrašais, kad vienoje kapavietėje palaidota apie 750 žmonių, kitoje – 300.

Praėjusį penktadienį žydų masinėje kapavietėje Baltrušiuose holokausto aukoms atminti vėl buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakės, sudėti atminimo akmenėliai, skaitomos  miestelyje gyvenusių ir per holokaustą nužudytų žmonių pavardės. Holokausto aukų atminimą pagerbė Griškabūdžio, Baltrušių, Barzdų bendruomenių žmonės, Pilviškių „Santakos“ gimnazijos gimnazistai.

Į holokausto dienos minėjimą Baltrušiuose atvyko ir Izraelio ambasados Lietuvoje atstovas Constantin Lagosha.

„Noriu padėkoti visiems, kurie čia atvyko, kurie saugo atminimą žuvusių mano brolių ir seserų. Tokie atsitikimai vyko ne vien šioje vietoje, bet ir kitose Lietuvos vietose, žmonės buvo plėšiami iš savo namų ir žiauriai nužudomi. Dėkoju, kad Lietuvoje ši žydų tautos tragedija neužmirštama, prisimenama ir pagerbiama, ačiū už bendrystę“, – kalbėjo ambasados atstovas.

Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis apgailestavo, kad į minėjimą negalėjo atvykti Izraelio ambasadorius Lietuvoje, o pandemija uždarė sienas ir užkirto galimybę atvykti kapinių sutvarkymo iniciatoriui ir fundatoriui R. A. Reznik.

„Prieš daug metų čia buvo įvykdytas nusikaltimas žmogiškumui. Stovint čia ir žiūrint į tuos istoriją menančius medžius, norisi patikėti, kad tokie įvykiai daugiau nesikartos. Bet kad jie nesikartotų, šiandien mes turime padaryti labai daug: kovoti už Laisvę ir žmogaus teisę, kad neprarastume jų. Dar ir šiandien mes matome norų supriešinti Lietuvoje gyvenančias tautas. Kai minime Lietuvoje holokausto įvykius, tada prasideda žydams ir jų tautai bei religijai svarbių objektų paniekinimas, išjuokimas. Šiuos metus Seimas yra paskelbęs ir Vilniaus Gaono metais, matėme išpuolius ir prieš šio išminčiaus biustą-paminklą Vilniuje. Šiandien dar sunku atsakyti, ar tai tikrai yra mūsų dalies piliečių kraštutinumo elgesio išraiška, ar tai yra specialios provokacijos norint nuolat kalti pleištą tarp dviejų tautų, kurios ilgą laiką gyveno ir sugyveno. Todėl šiandien mes turime atsakingai vertinti tai, kas vyksta aplink mus, o atsakingos struktūros išsiaiškinti, kas kelia šitas dirbtines įtampas ir kala pleištus į taikią mūsų Lietuvos gyvenimo santvarką“, – kalbėjo meras ir visiems padėkojo už Pilviškių žydų atminties ir jos ženklų saugojimą.

Pilviškiuose žydai gyveno jau nuo XVIII a., plėtojo savo tradicinius verslus ir kultūrą. XIX a. viduryje–XX a. pradžioje jie sudarė miesto gyventojų daugumą. 1940 m. Pilviškių valsčiuje gyveno daugiau nei tūkstantis žydų. Karo pradžioje Lietuvoje gyveno beveik ketvirtadalis milijono žydų, 95 proc. jų buvo nužudyti, gyvi liko maždaug aštuoni tūkstančiai. Pilviškiuose žydų bendruomenės nariai – vyrai, moterys ir vaikai – buvo sunaikinti per mažiau nei mėnesį. Ir visa tai įvyko 1941 m. rugpjūčio pabaigoje – už maždaug trijų kilometrų nuo Pilviškių miestelio, netoli Baltrušių kaimo.