Viešoje diskusijoje apie Šakius bei asmenybes ir lyderius mintimis dalijosi kraštiečiai (iš kairės) režisierius Adas Burkšaitis, komikas Paulius Ambrazevičius bei prodiuseris Rolandas Skaisgirys, o diskusiją moderavo taip pat kraštietė Gabrielė Nazaraitė. D. Pavalkio nuotr.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Pirmą kartą šalyje vykstantis projektas „Nemiegantys miestai“ neaplenkė ir Šakių, tačiau tenka pripažinti, kad bent jau kol kas mūsų miestas tikrai miegantis. Nors buvo siūloma gana plati, įvairiapusiška kone visos dienos nemokama programa, kraštiečių susidomėjimas buvo minimalus.
Kaip pasakojo VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“ vadovė Gintarė Šatevičiūtė bei jos kolegė Eglė Belozoraitė-Tarvydienė, panašaus pobūdžio renginys vykdavo skirtinguose sostinės rajonuose, tad kilo mintis kažką panašaus suorganizuoti ir platesniu mastu. Iš viso „Nemiegantys miestai“ užsuks į penkis skirtingų regionų miestus – Šilutę, Anykščius, Birštoną, Varėną ir Šakius. Stotelė Šakiuose buvo trečioji. Visgi organizatoriai apgailestavo, kad renginys susilaukė gana mažo susidomėjimo, nors programa gana įvairi – buvo organizuota ekskursija, vyko trio „Indeed“ koncertas, muzikinis spektaklis visai šeimai, siūlytos ir dirbtuvėlės, kur buvo galima susikurti atvirukus, išbandyti origami meną, iš šiaudelių pasigaminti sodą ar smagų suvenyrą ar tiesiog pasivaišinti arbata. Jėgas buvo galima išbandyti ir protmūšyje, kur dalyvauti buvo užsiregistravusi vienintelė „Panovių“ komanda, tad priešininkų komanda „Mums šakės“ surinkta iš renginyje buvusių šakiečių. Gerų emocijų netrūkų, o šio žaidimo magnatams „Panoviams“ įveikti varžovus nebuvo sudėtinga.
Apskritai, kaip sakė viešnios, projekto tikslas yra gaivinti kultūrinį gyvenimą, parodyti profesionalią programą, kad nebūtų įsivaizduojama, jog savo srities profesionalai groja tik didelėse salėse ir tik kostiumuotai publikai.
„Pramogos irgi gali būti ne tik loterijos be pralaimėjimo, bet ir dirbtuvėlės“, – teigė G. Šatevičiūtė, pridūrusi, jog ateityje, jei vyktų projektas, būtų bandoma užpildyti ne vieną, o kelias viešas miesto erdves – vienur vyktų koncertas, kitur įsikurtų dirbtuvėlės ir pan.
Jei kituose miestuose baigiamaisiais akcentais pasirinktos ir filmų peržiūros, tai Šakiuose renginio baigiamasis akcentas – vieša diskusija „Šakiai – miestas, auginantis asmenybes“, kurioje dalyvavo iš Šakių kilusios, bet puikiai ne tik šakiečiams žinomos asmenybės: prodiuseris Rolandas Skaisgirys, komikas, rašytojas Paulius Ambrazevičius, programuotojas, Kembridže mokslus krimtęs režisierius Adas Burkšaitis. Kartu su diskusijos moderatore, taip pat kraštiete Gabriele Nazaraite jie bandė įžvelgti Šakių miesto potencialą, ieškojo atsakymų, ar Šakiuose gali klestėti profesionali kultūra, ar miestas vis dar augina stiprias asmenybes, ar pakanka erdvės kūrybai ir pan.
R. Skaisgirys laikėsi pozicijos, kad bene opiausia yra lyderių problema, kalbėjo apie tai, kad Šakiams reikėtų susigrąžinti įtaką, nes „neturėdami įtakos neužauginame įtakingų žmonių“. Beje, jo nuomone, įtaką mes turėjome, tačiau tik signatarų laikais, kai būtent mūsų tarmės pagrindu buvo sukurta bendrinė kalba. Prodiuseris atkreipė dėmesį, kad bene nuo nepriklausomybės neturėjome valdžioje nė vieno mūsų krašte rinkto įtakingo politiko, kuris būtų bent jau komiteto pirmininkas, ministras ar pan.
P. Ambrazevičius svarstė, kad lyderiai iš niekur neatsiranda, juos reikia ugdyti. Ir čia pirmiausiai reikėtų kalbėti apie švietimą.
„Man žiauriai pasisekė mokykloj su mokytojais. Nekalbu apie tai, kad mokė anglų ar lietuvių kalbą, bet tie mokytojai mokė gyvenimo, rodė, kaip būti geru, fainu žmogum ir kažkokioj srity lyderiu“, – mintimis dalijosi žinomas, iš Liepalotų kilęs komikas P. Ambrazevičius, pabrėžęs ir būtinybę investuoti į švietimą, didinti pedagogų atlyginimus.
Nėra pinigų? P. Ambrazevičius taip nemano. Jis siūlė pasižiūrėti, kaip artėjant rinkimams taškomasi pinigais „bile kam“ ir jeigu bent dalis jų būtų nukreipta į švietimą, būtų jau šis tas. Nekalbant apie pinigus, skirtus Covid sukeltiems padariniams mažinti. R. Skaisgirys kėlė retorinį klausimą, o kam jie atiteks? Kažkam ar ir vėl „bile kam“, nes nėra tvirtų, rimtų idėjų.
A. Burkšaitis dalijosi mintimis, kad svarbu būti bendruomenės dalimi, o mokytojas, kuris turi žinutę, jo manymu, visada ras klausytoją. Gal lyderių ieškoti ir nereikia. Beje, jis mano, kad mokyklose būtų galima vesti tokias iniciatyvas kaip „Pamoka kitaip“ ir kviestis žinomus specialistus, galbūt kraštiečius, kurie vestų praktinius užsiėmimus, motyvuotų, papasakotų apie realias galimybes ir konkrečių profesijų perspektyvas.
Visgi R. Skaisgirys teigė, jog niekas nieko jaunimui nepaduos ir dirbtinai nesukurs, jeigu jis pats nebus iniciatyvus.
G. Nazaraitė pabandė pakalbinti ir tarp žiūrovų sėdinčias merginas, kurių teirautasi, o ko gi jaunimui rajone trūksta. Galbūt viskas gerai?
„Tikrai vakare nėra ką veikti. Dabar mes turim dvi degalines, tai galim pamainyti, kur sėdėti. Labai trūksta erdvės. Yra aikštelės, kur galėdavai išlipti, bet uždraudė jose būti po 23 val. vakare“, – teigė viena studentė, kuri į Šakius grįžta savaitgaliais.
R. Skaisgirys teigė, jog problema ne tai. Jis mano, jog šiais plačių ir didelių galimybių laikais jaunimui tiesiog trūksta fantazijos. Jeigu tu tikrai kažką nori daryti, tiesiog reikia imti ir daryti. Tačiau G. Nazaraitė teiravosi, jog galbūt kartais jaunimo iniciatyvos užkertamos. Ji kaip pavyzdį nurodė planuotas, bet taip ir neįvykusias automobilių slalomo varžybas Šakiuose. Visgi R. Skaisgirys nepasidavė ir teigė, kad tuomet reikia daugiau užsispyrimo. Tiesa, sutiko, kad galbūt idėjas kartais sunku prastumti, reikia „stogo“. P. Ambrazevičius irgi sutiko, kad pažinčių, ryšių paieškos tikrai reikalingos ir jų susiradus anksčiau ar vėliau prasimušama. A. Burkšaitis teigė, jog reikėtų įjungti į rajono gyvenimą sėkmingus, bet jau ne rajone esančius žmones ir rodyti geruosius pavyzdžius. Diskusijos pabaigoje reziumuota, kad svarbiausia nepasiduoti, būti drąsiems, imtis ir asmeninės iniciatyvos, nenustoti domėtis ir mokytis.