Į prasmingą akciją ,,Prisimink protėvius“ kasmet įsijungia sintautiškiai, aplankydami ir tvarkydami senąsias Sintautų valsčiaus kaimų kapinaites. Vėlinių išvakarėse uždegti žvakelę mūsų krašto partizanams pakvietė ir Šakių politiniai kaliniai ir tremtiniai, todėl žvakelių liepsnelėmis nušvito atokiausios pamiškės ir laukai. Akcijos dalyviai norėtų, kad atsirastų ir rodyklės partizanų atminimo įamžinimo vietų link.

Jau 16-ąjį kartą Sintautų akademija pakvietė aplankyti ir sutvarkyti senąsias Sintautų valsčiaus kaimų kapinaites. Spalio 30 d. rytą Sintautų kultūros centro darbuotojai, prie kurių prisijungė ir miestelio bibliotekininkė Jolanta Murauskienė, kartu su Sintautų seniūnu Kęstučiu Birbilu pajudėjo pirmiausiai Santakų katalikų ir liuteronų kaimo kapinaičių link. Sintautų kultūros centro laikinoji direktorė Erika Bingelienė pasidžiaugė kasmet ištiesiama miestelio seniūno pagalbos ranka – kai kurias kapinaites pavyksta pasiekti tik su jo džipu.

„Kai kurias kapavietes tik mes ir belankome. Liuteronų kapinėse buvom prieš porą metų, tuomet pastebėjom, kad kapinės yra dar kažkieno lankomos. O šiemet atvažiavę radom prieš du metus savo paliktas žvakes, nusirinkom. Tai taip širdį suspaudė, manau, kad kitąmet atvažiavę tas mūsų žvakes ir rasim“, – sakė E. Bingelienė.

Penktadienį užklupęs lietus neišbaidė entuziastingų talkininkų, kurie dar aplankė ir Bridžių, Mockupių, Smilgių, Šuopių kapines, kuriose sugrėbė lapus, išravėjo piktžoles, uždegė po žvakelę. Miestelio seniūnas K. Birbilas iš peties pasidarbavo su lapų pūstuvu šalindamas nuo kapinių lapus.

E. Bingelienė apgailestavo, kad nerado jokio ženklo, žyminčio Kirmiškių kaimo kapines.

Sintautiškiai kapines lankė ir tvarkė visą šią savaitę, žadėjo prisijungti ir mokyklos bendruomenė. Pasak šios akcijos pradininko, Sintautų akademijos vadovo Vito Girdausko, šiemet įsijungė ir Panovių, Veršių bendruomenių centrų, Gustainiškių, Skaisgirių kaimų žmonės. Aplankyta arba dar lankoma per 40 senųjų amžinojo poilsio vietų. Visą praėjusį savaitgalį lankęs ir tvarkęs kapinaites V. Girdauskas pasidžiaugė ir pagalbininku – Veršių kaimo gyventoju Justinu Kasparaičiu bei vieno geradario, kuris atnaujino Kęstučio Pranculio sukurtą ir jau beveik sunykusį Gyvybės medį, pastatytą sunaikintų senųjų Kušlikių (Slavikų sen.) kaimo kapinaičių vietoje, iniciatyva.

„Aš viliuosi, kad kapinių išlikimu pasirūpins jaunieji šauliai, kurių veikla dabar ypač matoma, rajone jie kasmet prisideda prie panašių akcijų, bei Sintautų bendruomenė. Aišku, norėtųsi, kad ir moksleiviai, mokyklos bendruomenė galėtų aktyviau puoselėti protėvių atminimą“, – svarstė V. Girdauskas.

Anot V. Girdausko, daugelis aplankytų kaimo kapinaičių skęsta neįžengiamuose brūzgynuose, Papartynų kaimo kapinaites surasti pavyktų tik žinančiam, jas saugo skulptoriaus Andriaus Bieliuko sukurtas angelas, šio menininko skulptūra stovi ir Vaitiekupių kapinaitėse. Tautodailininko Gedimino Jėčio sukurtas angelas jau daugiau nei 15 metų saugo Pariebių kaimo gyventojų amžinojo poilsio vietą, Valdo Eimanavičiaus 2006 m. sukurtas koplytstulpis stovi  senosiose Naudžių kapinaitėse.

Šiemet neužmiršti ir Laisvės kovotojai. Jau septinti metai Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga kvietė susiburti akcijai – uždegti žvakutes gyvybes už Lietuvos laisvę paaukojusiųjų žūties vietose. Tiesa, šiemet dėl pandemijos ir vengiant masinių susibūrimų dalyvių nedaug. Spalio 31d. Šakių politinių kalinių ir tremtinių pakviesti daugiausiai šauliai bei keli senjorai tremtiniai aplankė keliasdešimt Laisvės kovų ir kovotojų žūties vietų – ne tik uždegė pagarbos žvakutes, bet ir aptvarkė aplinką.

Pirmiausiai stabtelėta prie Tremtinių memorialo Šakių kapinėse, iš čia pasiskirstę po kelis Šakių šaulių 405-os, Kudirkos Naumiesčio 410-os šaulių kuopos šaulius jie pasklido po mūsų didvyrių atminimo įamžinimo vietas.

Nemaža grupelė akcijos dalyvių pirmiausiai pasuka prie Šakių jaunimo ir sporto centro pašonėje stovinčio paminklinio akmens, žyminčio vietą, kur pokario metais buvo užkastos sovietinio režimo aukos. Šiek tiek tolėliau – „Šakių vandenų“ teritorijoje – dar du simboliniai ženklai, žymintys čia vykusius kraupius sovietinio režimo įvykius: vienas jų – paminklas nežinomam „Tauro“ apygardos partizanui – buvo pastatytas prieš šešerius metus.

„Pranas Endriukaitis pasakojo, kaip šioje vietoje kasė kanalizacijos griovį iki Siesarties. Sako, atvažiavo iki šios vietos, kabina su kaušu, žmonių kaulai byra, kaukolės iš po žemių verčiasi, nebegalėjo daugiau kasti“, – pasakojo Giedručių kaimo gyventojas Vytautas Bizas.

Kiek tolėliau visai nedidelė metalinė lentelė su panašiu užrašu, uždegama žvakutė, o vos už kelių metrų įmonės technika, vandens bakai.

„Manau, turėtų būti daugiau pagarbos šiai vietai“, – įsitikinęs Vilhelm Haase.

Aplankytos ir kovojusių bei žuvusių už mūsų laisvę atminimo vietos Plokščių, Lukšių, Lekėčių, Griškabūžio, Gelgaudiškio, Kidulių, Kudirkos Naumiesčio ir kitose seniūnijose.

Prie iniciatyvos „Uždek žvakutę savo krašto kovotojams“ prisijungė ir Slavikų seniūnas Valdas Dumčius, jis kartu su akcijos dalyviais plušėjo tvarkant kovotojų atminimo vietas Panoviuose, Liaušių miške (Slavikų sen.).

V. Girdauskas svarstė, kad ne visi žino apie Laisvės kovotojų atminimo vietas mūsų rajone, ne į visas pažymėtos nuorodos.

„Ar nenusipelnė jie bent rodyklės link jų kankinimo ar amžino poilsio vietų?“ – kėlė klausimą V. Girdauskas.