Šokių grupės „Pynė“ vadovė Vitalija Venienė sako, kad vykstant nuotoliniams užsiėmimams vaikams labai trūksta gyvo bendravimo. D. Pavalkio nuotr.
Nors griežtos karantino taisyklės uždarė daugumą viešųjų erdvių, tarp kurių atsidūrė sporto klubai bei kultūros įstaigos, tačiau namuose užsidarę žmonės nesėdi sudėję rankų ir aktyviai užsiima mėgstama veikla – atlieka treniruotes, šoka, užsiima gimnastika ir pan. Tiesa, namai yra namai ir čia daug kas priklauso nuo kiekvieno žmogaus asmeninio noro. Žinoma, namų erdvė neturi sportui ar šokiams tinkamų salygų, trūksta tiek erdvės, tiek inventoriaus, tačiau norintys kažką veikti visuomet randa galimybių, o juos prižiūrintys treneriai, vadovai negaili patarimų.
Dabar svarbiausia – judėti
Šakių cirko mokyklos vadovė Itana Januševičienė sako, kad treneriai dirba kiekvieną darbo dieną, todėl srautai pasiskirsto, nes kiekvienas jungiasi pagal galimybes, o nuotolinis ugdymas dabar yra svarbesnis nei pavasarinio karantino metu.
„Nieko išskirtinio, dirbame taip, kaip ir pirmojo karantino metu, kaip ir meno mokykla. Anksčiau pakaitomis dirbome ir mišriu būdu, tačiau dabar likome tik prie nuotolinio mokymo. Svarbiausia yra fizinis pasiruošimas, tamprumas, lankstumas. Dirbame su įranga, ji išdalinta visiems skirtinga, negailime. Deja, kai kurie vaikai namuose neturi erdvės ir tinkamų sąlygų atlikti užduotis“, – pasakoja Cirko mokyklos vadovė, pastebinti, kad prie nuotolinių pamokų prisijungia ne visi.
„20 procentų mūsų mokinių neprisijungia, galbūt gyvendami rajone neturi tam sąlygų, todėl nuotolinis srautas sumažėja. Jie arba nespėja prisijungti, arba užsiėmimų laikas kertasi su pamokomis mokykloje, bet prie visų neprisiderinsi“, – sako I. Januševičienė.
Dalindamasi asmeninės patirties pavyzdžiu, ji įvardija pagrindinę nuotolinio ugdymo problemą: „Mano mažajai dukrai nuotolinis ugdymas netinka, nes nėra jokios konkurencijos, jokios motyvacijos, trūksta pastangų. Mokykloje ji pasilieka ir po pamokų, nes jai labai svarbus geras įvertinimas.“
I. Januševičienės nuomone, nuotolinis mokymas neigiamai atsiliepia patiems mažiausiems.
„Su darželinukų tėvais nutraukėme sutartis, nes jie nesiorientuoja, jiems reikia pagalbos, reikia prie kiekvieno prieti, parodyti, padėti. Bet tokių vaikų tik dešimt. Namuose juos tėvai turi mokyti, bet ką tėvai gali padaryti? Jiems išsiunčiame medžiagą ir prisijungimus, visi gali prisijungti, kas nori, nepaisant nutrauktų sutarčių. Raginčiau tėvus atrasti laiko prijungti vaikus, nes vis tiek reikia judėti“, – sako pašnekovė.
Cirke, kaip muzikoje, reikia įdėti daug pastangų dirbant su kiekvienu asmeniškai, kad būtų pasiektas rezultatas.
„Kiti sako, kodėl pas mus tiek daug trenerių, bet čia, kaip muzikos mokykloje, reikia su kiekvienu asmeniškai dirbti, visos grupės gitara ar pianinu groti neišmokinsi, taip pat ir pas mus“, – tvirtina Cirko mokyklos vadovė.
Šokti liaudies šokį vienas neišmoksi
Šakių kultūros centro jaunimo tautinių šokių grupės „Pynė“ vadovė Vitalija Venienė sako, kad nuotolinio darbo patirtis buvo sukaupta ir per pavasarinį karantiną: „Turėjome patirties pavasarį, tada dar turėjome tris „Pynės“ grupes, dabar liko tik jaunių grupės. Dirbome, bandėme jungtis, bet tas dalykas vaikams yra svetimas, nes šokiai, kaip aš juokauju, yra kaip medaus laižymas per stiklą. Vaikams reikia bendravimo, liaudies šokis yra šokis poroje. Per nuotolį galima išmokti tik žingsnius.“
Ji, kaip ir kiti pašnekovai, išskyrė motyvacijos mokytis per nuotolį stoką.
„Vadovams sunkiausias uždavinys yra išlaikyti kolektyvus, nes motyvacija slopsta ir mes nežinome, kada ir kur mums reikės šokti, nes nėra jokių renginių. Kitais metais minėsime „Pynės“ jubiliejų, bet nežinome, ar jis bus. Festivalis „Ievaro tiltu“ taip pat buvo atidėtas ir pavasarį, ir rudenį, todėl negalėjome pasirodyti. Darome tam, kad darytume, bet nežinome, dėl ko. Norime, kad vaikai nepabėgtų ir gyvename viltimi, kad galėsime šokti. Vaikai sako, kad labai sunku save priversti dirbti“, – miglotą ateitį nušviečia pašnekovė.
V. Venienė pastebi, kad gyvuose susitikimuose vaikai yra aktyvesni: „Vaikai per nuotolį atrodo užsidarę, susikaustę, labai vargina, kai nematai jų žibančių akių. Namai yra ne ta erdvė šokiui. Bandome sudominti mažesnius vaikus šiuolaikiniais gatvės šokiais, o vyresniems liaudies šokis yra šventas reikalas.“
Nors sporto klubai uždaryti, treneriai darbo turi
Šakių sporto klubo „Fortūna“ vadovas Rimantas Simokaitis teigia, kad jo klubas uždarytas, nuotoliniai mokymai nevyksta, o salėje leista dirbti tik aukšto meistriškumo sportininkams.
„Nuotoliniu sportu neužsiimame, klubas uždarytas. Šiuo metu yra penki–šeši aukšto meistriškumo sportininkai, kurie ruošiasi dalyvavimui Lietuvos čempionatuose, jiems yra padaryta išimtis. Darome treniruotes prasikeisdami su vienu ar dviem sportininkais“, – sako jis.
Sporto klubo „Audra“ prezidentė Gintarė Bubnytė-Smirnovienė pasakoja, kad jaunesnių amžiaus grupių vaikams galbūt yra sunkiau treniruotis per nuotolį, nes jiems treniruojantis namuose trūksta motyvacijos, jiems reikia konkurencinės kovos, trūksta varžymosi patirčių, jie labiau nori gauti apdovanojimus.
Pas mus visos veiklos nuo lapkričio 9 d. vyksta nuotoliniu būdu. Turime uždaras grupes feisbuke, kur treneriai kelia vaizdo medžiagą. Yra atskiros uždaros grupės, skirtos kovos menams, treniruoklių salei. Siunčiame ir metodinę medžiagą apie papildus, sveikatą, sportą, tinkamą mitybą. Ką namuose daro pagal medžiagą – kiekvieno asmeninis reikalas, kiek jis suinteresuotas rūpintis savo sveikata ir turi noro netingėti. Laukiame geresnių laikų, kada vėl galėsime su visais pasimatyti, nes žmonės tikrai yra išsiilgę sporto ir jie nori to kontaktinio sporto. Moksleivius vargina tas sėdėjimas prie kompiuterio, ta motyvacija vis silpsta ir silpsta. Didžioji dalis pradinių klasių moksleivių turi motyvacijos, nes žino, kad finale jie bus apdovanoti, jie kelia daug įrašų ir rodo, ką daro, o treniruoklių salėse yra paaugliai, suaugę žmonės, jie nėra linkę savęs parodyti viešai. Kai jiems yra kažkas aktualu ar neaišku, jie tiesiogiai kontaktuoja su treneriu per mesendžerį“, – pasakoja ji.
Šakių Jaunimo kūrybos ir sporto centro (JKSC) direktorė Roma Paškevičiūtė pritaria kitiems pašnekovams ir sako, kad nuotolinis ugdymas vyksta įprastai, naudojamasi įvairiomis nuotolinio bendravimo platformomis, buriamasi į grupes socialiniuose tinkluose.
„Šiuo metu baseinas, treniruokliai, sporto salė – uždaryti. Ugdymo procesas vyksta nuotoliniu būdu. Visas ugdymas vyksta pagal veiklos programą, užduotys pritaikomos tokios, kokias mokiniai gali atlikti namuose. Daugiau yra bendro fizinio parengimo, taktinių užsiėmimų, kadangi krepšinio nepažaisi, visi techniniai aspektai liko už borto, – aiškina pašnekovė. – Dabar stiprinamės fiziškai, o po to, kai grįšime į salę, sieksime rezultatų. Bendraujame per „Zoom“, „Skype“, atskirose feisbuko grupėse ir laukiame, kol pasibaigs karantinas.“
Rimantas Puidokas