Metų asmenybė – kraštietė Gintarė Masteikaitė

masteikaite
Metų asmenybės nominacija apdovanota Gintarė Masteikaitė sako, kad įvertinimas nėra vieno žmogaus pasiekimas, o komandinio darbo ir didžiulio nevyriausybinio kultūros sektoriaus susitelkimo rezultatas ir laimėjimas. J. Stacevičiaus nuotr.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Sausio 2 dieną LRT iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje buvo paskelbtos 2020-aisiais labiausiai Lietuvą telkusios bei stiprinusios asmenybės, įkvėpusios darbams organizacijos, skatinusios judėti į priekį nelengvais ir pilnais iššūkių metais. Tarp septynių apdovanotųjų ir mūsų kraštietė – iš Lukšių kilusi Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė, kuri pelnė Metų asmenybės nominaciją.

G. Masteikaitė nominuota už tarptautinį šiuolaikinio šokio festivalį „Naujasis Baltijos šokis“ bei lyderystę sunkiu ne tik kultūrai metu, taip pat už nevyriausybinio sektoriaus sutelkimą, aktyvų rūpinimąsi scenos meno organizacijomis bei Lietuvos populiarinimą su šokiu susijusiose kelionėse, scenos menų festivaliuose, mugėse ir kituose darbiniuose susitikimuose. Lietuvos šokio bendruomenė, kalbėta renginio metu, pandemijos akivaizdoje pademonstravo ypatingą kūrybiškumą, dalyvavo įvairiose iniciatyvose ne tik skaidrindami kasdienybę, bet svarbiausia – kurdami kokybišką turinį. Nors koronavirusas apribojo galimybes surengti planuotą tarptautinį festivalį „Naujasis Baltijos šokis“, tačiau jo rengėjai rado kitą išeitį bei suteikė galimybę 11 Lietuvos ir užsienio kūrėjų filmo šokio programą online pasiekti visus metus, o kitu jų projektu „Šokis plius miestas“ irgi galima mėgautis LRT mediatekoje.

Tad ir kalbiname dar vieną mūsų krašto perlą, Lietuvos šokio informacijos centro vadovę G. Masteikaitę ne tik apie įvertinimą, bet ir apskritai apie jos veiklą bei ją pačią. Tiesa, galbūt sporto aistruoliams labiau žinomas jos brolis, lengvaatletis ieties metikas Modestas Masteika, bet šįkart ne apie jį, nors G. Masteikaitė juokauja, kad jie pasiskirstę teritorijomis – vienas labiau žinomas rajone, kitas ir už jo, ir net už šalies ribų.

Ar po mokyklos baigimo jūsų keliai iškart susipynė su kultūra, galbūt veikėte dar kažką? Gal galėtumėte pažymėti svarbiausius biografijos etapus ir jūsų nepažįstantiems trumpai prisistatyti?

Dar mokyklos suole tyliai svajojau, kad norėčiau dirbti su festivaliais, kokiais ir ką tiksliai – neturėjau jokio supratimo. Įstojau į Vytauto Didžiojo universitetą, baigiau sociologijos bakalauro studijas iš karto po jų pradėjau dirbti Kauno šokio teatre „Aura“, ten praleidau septynerius metus. Per tą laiką įsiliejau į Kauno kultūrinį gyvenimą, teko prisiliesti prie skirtingų meninių iniciatyvų, įsimylėjau šiuolaikinį šokį. Susiformavo nuostabus kultūros bendruomenės ratas, su kuriuo ne tik leisdavome laisvalaikį, bet ir lankėmės vieni kitų renginiuose. Vėliau sekė kelionė į Vilnių, dvejus metus dirbau Menų spaustuvėje, po jos pradėjau nepriklausomos prodiuserės karjerą. Tai buvo vienas iš labiausiai įkvepiančių etapų, kada galėjau labai daug eksperimentuoti ir išbandyti naujų krypčių Ketverius metus vadovavau tarptautiniam šiuolaikinio cirko festivaliui „Naujojo cirko savaitgalis“, pradėjau dirbti su šokio teatru „Dansema“. Su šiuo teatru apkeliavom beveik visą pasaulį. Nuo 2017 m. vadovauju Lietuvos šokio informacijos centrui ir tarptautiniam šiuolaikinio šokio festivaliui „Naujasis Baltijos šokis“, prisidėjau prie Kauno miesto paraiškos ir programos rengimo kovojant dėl Europos kultūros sostinės titulo. 2019m. pradėjau organizuoti tarptautinį šiuolaikinio scenos meno festivalį „ConTempo“, kuris yra programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ dalis. Praėjusiais metais susiklosčius pandemijos situacijai su kolegomis iš skirtingų scenos meno sričių įsteigėme Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociaciją, kurios vadove tapau ir visuomeniniais pagrindais įsiliejau į kultūros politikos formavimą bei Nevyriausybinio scenos meno sektoriaus interesų atstovavimą.

Įvedus jūsų pavardę internete galima rasti ne vieną publikaciją apie jus, susidaro įspūdis, kad veiklos turite ypač daug, tenka, tiksliau, iki pandemijos teko nemažai keliauti. Kaip viską suspėjate?

Informacija teisinga, veiklų tikrai nemažai ir jų suderinimas kartais kelia šokių tokių iššūkių. Bet kai labai patinka tai, ką darai, galima viską ir suderinti. Esu kultūros fanatė, man labai svarbu mano atstovaujamos kultūros bendruomenės gerovė ir auditorija. Savo darbe matau didžiulę prasmę, juk dirbu su žmonėmis ir žmonėms. Prisipažinsiu, esu darboholikė, bandau su tuo tvarkytis, bet ne visada pavyksta.

Kas jūsų veikloje ir darbe yra tas varikliukas, vedantis jus į priekį? Kas apskritai jūsų veikloje įdomiausia jums pačiai?

Meno kūriniai ir auditorijos reakcijos yra didžiausi varikliukai. Aš dažnai juokauju, kad žmonių diskusijos ir emocijos po renginių yra didžiausias mano atlyginimas. Mėgstu nardyti tarp žmonių ir klausytis jų komentarų, įspūdžių, diskusijų. Dėka savo darbo aplankiau nemažai pasaulio, šiuolaikinio šokio spektaklius žiūrėjau Australijoje, Brazilijoje, Pietų Korėjoje, Okinavoje, Kanadoje ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Veža, kai matai savo darbo rezultatus, kai daugėja Lietuvos kūrėjų kelionių pripažinimas tarptautiniu mastu, kai Lietuvos šokio informacijos centrą kviečia tapti didžiulių Europinių projektų dalimi ir pan. Labai patinka atrasti naujus menininkus ir jų darbus ir šiaip man labai patinka viskas, ką darau, kiekviena diena pilna staigmenų ir atradimų.

Nors girdėjau, ką sakėte LRT Metų apdovanojimų metu, bet negaliu nepasiteirauti darkart, kaip vertinate pelnytą Metų asmenybės apdovanojimą?

Vertinu gerai, bet tikrai nepervertinu. Su kiekvienu apdovanojimu ir įvertinimu ateina papildoma atsakomybė ir daugiau darbo. Iki nominacijos planavau 2021 m. mažinti darbo apimtis, po šio laimėjimo bus sunkiau tai padaryti (šypsosi). Kaip ir sakiau savo kalboje, visgi manau, kad tai komandinis laimėjimas, nes visko, ko pasiekėme pernai metais, pasiekėme didelės grupės žmonių kantriu darbu ir didžiulėmis pastangomis.

Kokie apskritai jūsų pomėgiai bei laisvalaikio praleidimo būdai?

Mėgstu skaityti, dažniausiai skaitau net kelias knygas vienu metu. Prieš trejus metus atradau ir įsimylėjau sportą. Pandemijos metu sportą pakeitė vaikščiojimas ir bėgiojimas po gamtą. Iki pandemijos mėgau keliones, susitikimus su draugais, dabartiniu momentu mokaus geriausia kompanija būti pati sau.

Galbūt sutiktumėte pasidalinti ateities planais?

Artimiausi pora metų jau beveik suplanuoti. Laukia labai daug veiklos su „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ programa, šiais metais festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ švenčia 25-erių metų jubiliejų, pandemijos sąlygomis nebus lengva tai paminėti. Reikia atnaujinti visus tarptautinius ryšius, planus ir pasiruošti grįžimui į normalias vėžes. Planų ir darbų labai daug.

Ar mūsų krašte esate dažnas svečias?

Norėčiau lankytis dažniau (šypsosi). Grįžtu aplankyti tėvų, brolio, bet tai tikrai nebūna taip dažnai, kaip norėtųsi, o dabartinėje pandemijos situacijoje dar rečiau.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar pakanka sporto infrastruktūros rajone?

klausimelis 04 19Arūnė iš Griškabūdžio:

Ne. Griškabūdyje nieko nėra. Mokyklos stadionui reikėtų labai didelio remonto. Ten yra krepšinio aikštelė, bet aš krepšinio nežaidžiu. Atvykdavau pasportuoti į Šakius. Lankiausi baseine ir treniruoklių salėje. Šakiuose reikėtų daugiau dviračių takų, nes nelabai yra kur važiuoti. 

klausimelis 04 19 2

Milda iš Šakių:

Nepakanka. G alėtų būti daugiau. Labai trūksta dviračių takų. Daug metų laukiam dviračių tako Šakiai–Lukšiai. Girdėjau apie Šakių „Varpo“ mokyklos stadiono rekonstrukciją. Tikrai reikalingas ir futbolo aikštynas, ir lengvosios atletikos treniruotės, nes kuo daugiau sportuosim, tuo bus geriau.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.