baneris leidinys

kybartu soc
Įgyvendindamas projektą Kybartų socialinių paslaugų centras kepa įvairius kepinius, susitikimo metu kalbėta ne tik apie juos, bet ir apie kilusius sunkumus.


Gintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį trečiadienį virtualioje erdvėje surengtas pilotinės socialinių dirbtuvių paslaugos aptarimas-diskusija, kurios metu mintimis apie vykdomą veiklą dalijosi Marijampolės bei Kybartų socialinių centrų atstovės. Projektas ateityje turėtų būti įgyvendintas ir Šakių rajone, tačiau kol kas kyla nemažai klausimų.

Tokios socialinės dirbtuvės turėtų atsirasti ir mūsų rajone. Numatyta, kad iki 2023-ųjų globos namai psichinę ar proto negalią turintiems asmenims turi pradėti veiklą Šakiuose, Lukšiuose, Gelgaudiškyje. Greta jų turėtų veikti ir minėtos dirbtuvės, kur darbuotųsi negalią turintys asmenys, siekiama juos įjungti į darbinę veiklą, už tai jie gautų ir užmokestį.

Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Eglė Čaplikienė priminė, kad šešiuose regionuose įgyvendinamas globos pertvarkos projektas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“, kurio metu teikiamos tokios paslaugos kaip apsaugoto būsto paslauga, įdarbinimas su pagalba, pagalba priimant sprendimus ir jau minėta bei viena populiariausių – socialinių dirbtuvių paslauga. Pasak E. Čaplikienės, Marijampolės regionas bendrame kontekste atrodo gana neblogai.

Marijampolės senjorų ir neįgaliųjų dienos centro „Židinys“ atstovės pasakojo, kad dirbtuves lanko 14 dalyvių, iš kurių tik trys potencialūs asmenys, galintys įsilieti į atvirą darbo rinką.

„Didžiausia problema, su kuria susiduriame, – asmeninė motyvacija. Su tuo reikia dirbti kasdien ir daug“, – teigė socialinių dirbtuvių darbuotojos, pabrėžusios, kad keletas asmenų sutelktumą, motyvaciją išlaiko tik keletą valandų, kartais apskritai neturi noro kažką daryti, yra asmenų, kurie itin savikritiški, nepasitikintys savimi bei savo jėgomis.

Kalbėdama apie konkrečias dirbtuvėse kuriamas prekes, senjorų ir neįgaliųjų dienos centro atstovė Paulina pasakojo, kad pagrindinis pajamų šaltinis ir paklausiausia prekė yra medžiaginiai krepšiai, po to rikiuojasi akinių laikikliai, plaukų lankeliai. Veiklos pradžioje buvo sunkumų su prekių realizavimu, tačiau dabar bendradarbiaujama su drabužių parduotuvėmis, kurios sutinka prisidėti prie prekių pardavimo. Ypač didelį vaidmenį vaidina ir neigiamas visuomenės požiūris – esą ką čia tie neįgalūs asmenys gali gero sukurti ir jeigu už produktą dar ir susimokėti reikia... Apie tai kalbėjo ir veiklą pristačiusi Kybartų socialinių paslaugų centro rinkodaros vadybininkė Viktorija Bagdanavičiūtė. Šio centro lankytojai pasinėrė į bandelių, sausainių kepimą, ėmėsi ir arbatžolių rinkimo, vaisių džiovinimo. Pradžia, pasak centro atstovės, irgi buvo sunki, praėjo laiko, kol įsivažiavo į veiklą, išmoko darbus paskirstyti individuliai pagal gebėjimus. Mat yra tokių lankytojų, kurie apskritai su ypač silpnais socialiniais įgūdžiais (savarankiškai neapsiauna avalynės, neatsineša puodelio ir pan.), tad apie integraciją į darbo rinką nėra nė kalbos. Užtat dabar, panašu, veikla išties sėkminga, o jų „Kybartų kepiniai“ mėgstami bei populiarūs. Ypač sėkmingas buvo kalėdinis laikotarpis, kada buvo sulaukta ir nemažų komercinių pasiūlymų.

Diskusijos klausęs vicemeras Darius Jakavičius turėjo nemažai klausimų bei pastebėjimų. Pirmiausiai jis atkreipė dėmesį, kad vienas iš iššūkių, kad šiems grupinio gyvenimo namams priešinasi gyventojai, tačiau yra ir daugiau neaiškumų.

„Sudėtinga bus su socialinėmis dirbtuvėmis, jeigu tikrai ta našta kris ant savivaldybės pečių ir ministerija finansuos tik tą kietąją dalį, o šitos vadinamosios paslaugos aptarnavimo dalies nefinansuos. Galvoju, gal pati Valstybė turėtų peržiūrėti kad ir to paties PVM dalies skyrimą savivaldybėms, kuris būtų konkrečiai šioms socialinėms naujoms veikloms finansuoti. Tai gal būtų ir pačios Valstybės požiūris, kitu atveju tikrai sudėtinga“, – svarstė D. Jakavičius, atkreipęs dėmesį, kad tiek Marijampolėje, tiek Kybartuose projektai pilotiniai ir finansuojami ne vietinės valdžios.

Jis taip pat teiravosi, ar su socialinėmis dirbtuvėmis nebūtų galima startuoti anksčiau, nelaukiant 2023-ųjų. Mat tiek Gelgaudiškio „Šaltinis“, tiek neįgaliųjų dienos centras prie vaikų globos namų turi veikiančius dienos centrus ir ugdytiniai jau dabar galėtų įsitraukti į veiklą, tik iškyla finansavimo klausimai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Darius Pauliukonis pripažino atsakymų keltais klausimais dar neturintis, pertvarkos ekspertė Marijona Janavičienė, mūsų regione atsakinga už projekto veiklas, irgi sutiko, jog tai svarbūs, bet, ko gero, ne šio susitikimo klausimai.

„Pirminis ir pamatinis dirbtuvių tikslas, kad asmuo su proto ar psichine negalia būtų naudingas bendruomenei. Turime nepabėgti nuo to“, – sakė D. Pauliukonis, raginęs neužsiciklinti tik ant pelno siekimo.

Vicemeras atsakymų į kylančius klausimus žada ieškoti raštu kreipdamasis tiek į Centrinę projektų valdymo agentūrą, tiek į ministeriją.

„Nes dar daug neaiškumų“, – sako jis.

Gelgaudiškyje socialinių dirbtuvių veiklos būtų orientuotos į darbą su moliu bei metalu, Šakiuose ketinama kurti mini spaustuvę ir užsiimti poligrafija.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

BlueYellow-baneris

Reklama

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2022 Visos teisės saugomos