Nuvilnijo į vasarą nusikėlęs „Poezijos pavasaris“

poezijos pavasaris sakiai
Netikėtai užklupęs vasariškas lietus „Poezijos pavasario“ dalyvius toliau klausytis poetų kūrybos privertė pasislėpus palapinėje. D. Pavalkio nuotr.

57-ąjį kartą vykstantis tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris 2021“, įprastai Lietuvos rašytojų sąjungos bei Rašytojų klubo organizuojamas gegužę, šiemet dėl koronaviruso pandemijos ir karantino suvaržymų startavo birželio 27 d., o praėjusį ketvirtadienį pasiekė ir mūsų rajoną.
 
Pirmiausia „Poezijos pavasario 2021“ svečiai buvo sutikti Šakių rajono savivaldybėje. Pas mus atvyko šeši menininkai: poetas, vertėjas Simonas Bernotas, poetė, literatūrologė Lina Buivydavičiūtė, poetė, vertėja, žurnalo „Nemunas“ vyriausioji redaktorė Erika Drungytė, gydytojas, bardas Vygantas Kazlauskas, poetė Ieva Gudmonaitė bei literatūros kritikė Neringa Butnoriūtė.

Atviri, vasariški ir ryškūs poezijos skaitymai prasidėjo signataro Saliamono Banaičio tėviškėje, kur vyko poezijos šventė „Gražios meilės būta“, skirta rašytojos, keliautojos Julijos Pranaitytės 140-osioms gimimo metinėms. Čia poetai, nors ir sodraus karščio apgaubti, susirinkusius klausytojus džiugino savo kūryba.

Po to poetinė vasara persikėlė į Vasario 16-osios akto signataro Jono Vailokaičio gimtinę Pikžirnių kaime. Dar prieš prasidedant renginiui klausytojai grožėjosi aplink jau aukso spalva nutapytais kviečių laukais, mėgavosi ką tik nupjautos žolės aromatu, liepžiedžių lietumi, krintančiu tiesiai į plaukus, ir stebėjo kažkur skubančias bites. Po jautrių, prasmingų ir kiekvienam savaip artimų poetų eilių, po bardo V. Kazlausko prasmingų dainų bei I. Gudmonaitės užburiančio eilių skaitymo kartu su indišku muzikos instrumentu persimainė gamtos jėgos – prapliupo šiltas, bet griausmingas vasaros lietus, kuris kviečių laukus išguldė, bites privertė pasislėpti, o klausytojus sugrįžti iš poezijos pasaulio.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.