Nušurmuliavo Šv. Onos atlaidai. Rajone vyko ne tik atlaidų iškilmės bažnyčiose, bet ir linksmos bendruomenių šventės. Kriūkų bendruomenė rinkosi į miestelio šventę, kuri garsėja tradicinėmis sporto varžybomis, Griškabūdžio bažnyčia šventė 225-erių metų jubiliejų, o Slavikų kapela – veiklos 20-metį.

 

Artėjant šv. Onai, kriūkiečiai tradiciškai sukviečia į miestelio šventę, kurios akcentas – rengiamos sportinės varžybos, šiemet, beje, jubiliejinės. Sporto šventė surengta jau dešimtą kartą, tiesa, šiek tiek su mažiau rungčių. Tačiau futbolo rungtynėse, skirtose Kriūkų bendruomenės centro taurei laimėti, varžėsi net aštuonios komandos ne tik iš mūsų rajono, bet ir Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Kauno, net dvi atstovavo Kriūkams – „Šilo meistrai“ ir „Antkalnė“.

Taurė liko Kriūkų komandos „Šilo meistrai“, kurią jau dešimt metų varžyboms suburia Deividas Snapkauskas, rankose. Rezultatyviausio žaidėjo titulas atiteko Evaldui Garbauskui.

„Sunku patikėt, jog su nedideliais komandos sudėties pokyčiais mes šitaip jau žaidžiam 10 metų. Šiemet turėjom visas ryškiausias savo žvaigždes, tai būtų buvę keista, jei nebūtume laimėję. Nors lengva tikrai nebuvo. Džiaugiamės puikiu vartininko žaidimu. Manau, geras komandinis darbas, puiki atmosfera tarp pertraukų leido pasiekti rezultatą, kurio ir buvom verti“, – džiaugėsi D. Snapkauskas.

Šventės metu buvo padėkota ir sporto šventės sumanytojai Ramintai Jakelaitienei, jau dešimt metų prie futbolo varžybų organizavimo prisidedančiai Brigitai Liutkutei, Daivai Naujokaitienei, sportininkų sveikata besirūpinančiai medikei Zitai Jurgutienei – į jų rankas iškeliavo simboliniai gerumo sparnai.

Viena iš įdomesnių veiklų vaikams – šie turėjo galimybę susipažinti su alpinizmo įranga, kurią pristatė seniūnas bei alpinizmo mėgėjas Anatolijus Kazlauskas.

O kokia šventė be tautodailininkų kiemelio, kuriame ir šio krašto meistrai Daiva ir Gediminas Jėčiai, ir geri kaimynai – Voniškių bendruomenės centras, kurio moterys siūlė atsigaivinti gira, grybukų prikepė Virginija Kapačienė, sūrių prigamino Renata Bastienė.

Slavikų bažnyčia, pavadinta šv. Onos vardu, pastatyta 1835 metais, taip pat kasmet sukviečia į atlaidus.

Oninių atlaidų Sumą aukojo Šakių dekanato vicedekanas ir parapijos klebonas Vytautas Antanas Matusevičius. Po šv. Mišių žmonės neskubėjo į namus, o įsitaisę išpuoselėtoje buvusios seniūnijos erdvėje džiaugėsi švente, kurios svarbiausias akcentas – visų mylimos Slavikų kaimo kapelos, vadovaujamos nenuilstančios vadovės Renatos Baltrušaitienės, 20-ies metų veiklos jubiliejus. Šiuo metu septyni kapeloje muzikuojantys ir dainuojantys kapelistai žiūrovams dovanojo šventinį pasirodymą. Nuo pat kapelos gyvavimo pradžios kapelos nariai yra Auksė Kriščiokaitienė, Elvyra Intupienė, Vidmantas Sprainaitis ir R. Baltrušaitienė. Taip pat ne pirmus metus groja Valdas Ambrasas ir Stasius Puišys bei nauja kapelos narė – Virginija Snudaitienė.

„Prieš 20 metų, Slavikų seniūnijoje seniūnu pradėjus dirbti Vidmantui Sprainaičiui, kilo mintis suburti kolektyvą ir atgaivinti liaudiškos muzikos skambesį mūsų krašte. Jau šviesios atminties muzikantas Vytautas Girdauskas tada seniūno teiravosi „būktais šaiką grajui renkama“. Taip vienas po kito rinkosi, bandė muzikuoti visi, kas myli smagią liaudišką muziką. Ir taip susibūrė visas desėtkas muzikuojančių bei dainuojančių narių. Nuo tada savo koncertinę veiklą pradėjo Slavikų kaimo kapela“, – pasakojo kapelos vadovė R. Baltrušaitienė.

Per 20 gyvavimo metų aplankytos visos Šakių rajono bendruomenės, grota Aukštaitijoj, Žemaitijoj, taip pat kaimynams Kaliningrado srityje, Lenkijoje. Slavikiečiai džiugino ir laidos „Duokim garo“ žiūrovus. Prieš penkerius metus išleista kompaktinė plokštelė „Prie Šešupės“.

Šiandien Slavikų kaimo kapela scenoje jau 237 kartą, todėl kapelą pasveikinti gražaus sceninės veiklos jubiliejaus proga sugužėjo visas būrys klausytojų, šventės svečių, kurie sutartinai linkėjo – groti dar 20 metų.

Kristaus Atsimainymo bažnyčia Griškabūdyje – tai vienintelis Lietuvoje medinis klasicistinės architektūros aštuonių kampų statinys. Vidų puošia sieninė tapyba. Pirmoji bažnyčia Griškabūdyje buvo pastatyta 1743 m. Vilniaus vaivados ir LDK etmono Mykolo Višnioveckio bei jo žmonos Teklės lėšomis. Bažnyčią pašventino Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius. Vėliau parapija buvo perleista Naumiesčio karmelitams. Ypatingu maldingumu garsėję karmelitų vienuoliai istorinėse Lietuvos žemėse jau buvo įkūrę ne vieną vienuolyną. Šie vienuoliai ir ėmėsi Griškabūdžio maldos namų perstatymo.

Dabartinę Griškabūdžio bažnyčią su varpine vienuoliai pastatė XVIIIa. pabaigoje (1792–1796 m.). Naują vienuolyno reikmėms pritaikytą bažnyčią suprojektavo taip pat karmelitas – brolis Juozapas Vasiliauskas. Pinigų ir medienos statybai skyrė Jurbarko seniūnas Ignas Potockis.

Per bažnyčios gyvavimo šimtmečius šventovė ne kartą buvo remontuota bei atnaujinta.

Kiekvieną lankytoją aštuonkampė medinukė pribloškia gausiomis barokinėmis detalėmis viduje ir išorėje. Virš masyvių durų nutapytas užrašas skelbia: „Namai Mano – Namai Maldos.“ Šiuose maldos namuose kasmet šv. Onos garbei rengiamos ypatingos pamaldos, į kurias gausiai susirenka tikintieji. Kaip praėjusį sekmadienį Mišias Griškabūdžio bažnyčioje aukojęs Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas kun. Rytis Baltrušaitis homilijoje priminė, liepos 26 d. yra šv. Onos ir šv. Joakimo varduvės. Šv. Ona buvo Švč. Mergelės Marijos motina, o šv. Joakimas – tėvas. Dvasininko pastebėjimu, šv. Joakimo varduvės taip nesureikšminamos.

„Šis atlaidų sekmadienis, šis susibūrimas ir tas paminėjimas, kad nuo Griškabūdžio bažnyčios pastatymo praėjo 225-eri metai, mums leidžia sau aiškiai dar kartą priminti, kas yra kiekvienos parapijos, kiekvieno didesnio miestelio ar kaimo centras – tai bažnyčia. Tikėtina, kad kai kurie iš jūsų esat kilę iš šios parapijos ir šiandien atvažiavote švęsti atlaidų, gal kai kurių iš jūsų sodybos, kur gyvenot, jau nėra išlikusios, tik rymantis kryžius, šulinys, medis ar plynas laukas. Ir atrodo niekas nelaukia, bet kuomet įeini per atviras bažnyčios duris supranti, kad yra namai, kurių durys nuolat atviros, kur gyventa ir esi laukiamas, kur esi nuolat Dievo užkalbinamas“, – kalbėjo dvasininkas.