Romas Treideris, pasitikdamas garbingą jubiliejų, gyvena naujų leidinių apie Vincą Kudirką ir Lietuvą leidybos rūpesčiais. D. Pavalkio nuotr.
90-ąjį gimtadienį pasitinkantis kraštietis inžinierius, kraštotyrininkas Romas Treideris sako, jog yra pasinėręs į kūrybos procesą – rengia dar du atvirukų albumus.Kudirkos Naumiestyje, kur buvo parašytas Lietuvos himnas, gimęs ir jaunystę praleidęs kraštietis naumiestiečiams ir visiems Šakių krašto žmonėms nori palinkėti, kad visi suprastų „Tautiškos giesmės“ esmę.
R.Treideris gimė 1931 m. rugpjūčio 16 d. Lauckaimyje, netoli Kudirkos Naumiesčio. Kraštietis pasakojo, jog mokėsi V. Kudirkos pradžios mokykloje, pokario metais baigė vidurinę mokyklą.
„Baigėm 14, likom gyvi šiandien septyni. Esu parašęs klasės istoriją“, – sako pašnekovas.
R.Treideris pasakoja, kad baigęs Kauno politechnikos institutą gavo paskyrimą į Vilnių. Dirbo vyr. profesinio-techninio mokymo valdyboje Mokymo-gamybos skyriaus viršininku, vėliau – Vilniaus šlifavimo staklių gamykloje vyr. energetiku.
„Čia dirbant šešiolika mano darbų buvo pripažinti išradimais“, – prisipažįsta pašnekovas.
Šiuo metu R.Treideris gyvena Vilniuje, sako, paskutinį kartą Kudirkos Naumiestyje lankėsi prieš dvejus metus, aplankė draugus, bendraklasius.
„Kudirkos Naumiestyje gyvenau iki 1952 m., o ką šiandien man reiškia Kudirkos Naumiestis, galiu pasakyti, kad leisdamas knygą „Vincas Kudirka Naumiestyje“ (2020m.) – atsidaviau šiai knygai visa širdimi. Svarbiausia, kad visi mokėtų „Tautišką giesmę“. Ne tik mokėtų, bet ir suprastų „Tautiškos giesmės“ esmę. Apskritai lietuviai giesmę supranta nevienodai“, – sako pašnekovas.
Jis apie Lietuvos himno sampratą įsidiskutuoja plačiau, nes jo tyrimams paskyrė nemažai laiko. 2014m. sudarė ir savomis lėšomis išleido Lietuvos jaunuomenei skirtą knygą „Tautiškos giesmės kelias į Tautą“, kur į Lietuvos himną pažvelgia kitomis akimis – paprasčiau ir giliau.
R.Treiderio sukaupta vertinga istorinė, kraštotyrinė medžiaga apie Kudirkos Naumiestį, „Tautiškos giesmės“ autorių Vincą Kudirką sugulė į ne vieną knygą: 2005 m. bendradarbiaujant su profesoriumi G. Čėsniu ir istorike B. Kulnyte gimė knyga „Lietuvos himnas“, 2006 m. pasirodė knygelė „Vinco Kudirkos vidurinė mokykla stalinizmo metais“, 2011 m. išleista knyga „Lietuvos himno gimtinė“. 2015 m. kartu su profesore Giedre Čepaitiene R. Treideris paruošė ir išleido monografiją „Kudirkos Naumiestis: praeitis ir dabartis“, taip pat ir recenzavo keletą knygų. Maždaug trečdalis R.Treiderio surinktų ar nupirktų eksponatų yra tapę Kudirkos Naumiestyje įrengto V. Kudirkos muziejaus nuosavybe.
Teiraujamės apie šviesuolio ateities planus. „Rengiu atvirukų albumą apie Vincą Kudirką: Kudirka gimtinėje, mokslai Marijampolėje, Seinuose, kai gyveno Šakiuose, Kudirkos Naumiestyje ir kiti. Atvirukus man arba padovanojo, arba pirkau, jų turiu apie 100. Darau dar vieną albumą – „Lietuva, Tėvyne mūsų, Tu didvyrių žeme“, kuriame atvirukai apie Mažąją Lietuvą, Lietuvos valstybės kūrėjai, Ragainės, Tilžės spaustuvės ir knygynai, Lietuvos aukštosios mokyklos, Basanavičiaus asmenybė ir kiti“, – planais dalijasi R.Treideris.
1991m. įsteigtas Vinco Kudirkos fondas, kurio vienas iš steigėjų buvo R. Treideris. Fondas užsibrėžė tikslą – įgyvendinti dar 1924 m. kilusią idėją pastatyti Kudirkos Naumiestyje muziejų Vincui Kudirkai. Muziejus buvo pradėtas statyti 1993 m., baigtas 1998 m. Ruošiant pirmojo aukšto ekspoziciją, skirtą miesto istorijai, R. Treideris ne vieną eksponatą iš savo asmeninių rinkinių padovanojo muziejui.
R. Treideris yra tas žmogus, kuris sugrąžino Lietuvos himno tekstui vieną pakeistą raidę ir pasiekė, kad lietuviai vieningai tartų žodžius „saulė Lietuvoj“, o ne „saulė Lietuvos“, kaip daugelis giedojo ligi tol...
Šiandien R.Treideris sako, kad vienas iš svarbiausių jo nuveiktų darbų – vaikų rašytojo Prano Mašioto atminimo įamžinimas 1986-aisiais kartu su V. Žemkalniu-Landsbergiu, architektu A. Kybrancu ir kitais.
Už nuopelnus tyrinėjant, saugant Kudirkos Naumiesčio istoriją R. Treideris 2004 m. apdovanotas „Varpo“ nominacija, 2016 m. jam suteiktas Šakių Garbės piliečio vardas.
„Draugo“ inf.