Šiais metais Žvirgždaičių vardas skamba itin plačiai – minimos žvirgždaitiškių lakūnės-parašiutininkės Antaninos Liorentaitės 115-osios bei jos brolio lakūno pulkininko  Jono Liorento 120-osios  gimimo metinės. Ta proga rajono taryba praėjusių metų rudenį paskelbė 2021-uosius Liorentų metais, o šį, paskutinįjį vasaros šeštadienį visos garbingos datos ir jubiliejai miestelyje triukšmingai paminėti renginyje – „Dangaus platybių pakylėti“.

Šeštadienį Žvirgždaičiai trumpam persismelkė aviacijos dvasia – dangų skrodė čia pat kylančio ir sklandančio parasparnio garsas, iš arti buvo galima apžiūrėti, kaip skrydžiui ruošiamas oro balionas, pristatyta kuriamo paminklo garsiems lakūnams įamžinti vizualizacija, liejosi sveikinimai, skambėjo dainos, vyko loterija, edukacija vaikams, mugė. Renginį atidariusi vietos seniūnė Giedrė Snudaitienė, tądien pasipuošusi orlaivio pilotės uniforma, žiūrovų prašė nepamesti šventinės nuotaikos, nors dangus buvo ir prakiuręs. Seniūnė  pakvietė prisisegti saugos diržus ir nors trumpam pakilti virš savo kasdienybės – pakylėti dvasią, kaip tą darė ir garsieji  šio krašto lakūnai kadaise skrosdami padanges. Visą vakarą šventinę nuotaiką kūrė renginio vedėjai Rima Rauktienė ir Bernardinas Petras Vainius, netrūko garbingų svečių pasisakymų. Kartu su anūko šeima šventėje dalyvavo lakūnų A. ir J. Liorentų dukterėčia Kunigunda Bukantienė, kurios prisiminimus apie tetą ir dėdę lakūnus esame publikavę dar šių metų pradžioje straipsnyje „Prisimenant kraštiečius lakūnus Liorentus“. Taip pat esame rašę, jog šįmet ir Zanavykų muziejus, bendradarbiaudamas su Vytauto Didžiojo karo muziejumi, pristatė parodą „Su ANBO aplink Europą“, skirtą Liorentams. Šeštadienį muziejaus darbuotojai mažiesiems šventės dalyviams dovanojo edukacinę programą – lėktuvėlių dirbtuvėles, kurios vadinosi kaip ir prieš kelis mėnesius eksponuota paroda. Ne kartą renginio metu buvo minimas Editos Mildažytės kurtas filmas „Į raketą sėsčiau“, kuriame labai jautriai perteikta lakūnės Antaninos asmenybė, o jos pačios gyvenimo istoriją scenoje teatralizuotu pasakojimu „Skrydis didžiausias atpildas“ perteikė Žvirgždaičių bibliotekos vaikų ir jaunimo skaitytojų klubo nariai (vadovė Asta Baubonienė). Rajono meras Edgaras Pilypaitis palinkėjo, jog stiprios valios lakūnės-moters Antaninos pavyzdys taptų įkvėpimu kiekvienam įveikiant sunkumus, nes, anot mero, tikriausiai ir ji darydama bandymus daržinėje, kada šokinėjo nuo balkio ant šiaudų, yra ne kartą skaudžiai susižeidusi, bet tai nesukliudė jai būti tvirtai ir siekti savo svajonių. Seimo narė Irena Haase sveikindama visus su švente pastebėjo, jog šie du žymūs lakūnai garsina ne tik Žvirgždaičius ir rajoną, bet ir Lietuvą, todėl labai džiugu, jog žvirgžaitiškiai puoselėja jų atminimą.

Visgi renginio ašis – A. ir J. Liorentams skirto paminklo vizijos pristatymas. Sukurti paminklą, tiksliau, visą skulptūrinę kompoziciją patikėta garsiam Šakių menininkui Algimantui Vorevičiui. Autorius renginio svečiams pristatė pačią idėją, mažutį skulptūros maketą, į kurį žvelgdamas aiškino, ką jo kūrinys simbolizuoja. Pasirodo, namuose meistras „slepia“ dar vieną maketą, kuris jau yra tokio dydžio, kokia bus ir tikroji skulptūra, tik jo negalėjo atvežti į šventę, nes jis yra pagamintas iš medžio ir faneros, tad šeštadienio oro būtų neatlaikęs.

„Skulptūrinė kompozicija yra sudaryta iš penkių geometrinių formų. Visos tos formos yra skirtingos ir sujungtos viena su kita. Skulptūra vaizduoja paukštį-lėktuvą, kuris tarsi pasiruošęs skrydžiui. Skirtingos dalys simbolizuoja du skirtingus dviejų lakūnų gyvenimo etapus: viena pusė, kuri yra lygesnė, simbolizuoja jų gyvenimą iki Antrojo pasaulinio karo, kada jie gyveno Lietuvoje ir užsiėmė širdžiai miela veikla, skraidė. O kita dalis, tarsi pakrypusi, pasukta, atspindi jų gyvenimą emigracijoje, kur nutolo visai nuo aviacijos, nes skrydžių jau nebebuvo“, – pasakojo skulptūrą kuriantis autorius.

Pasak A. Vorevičiaus, skulptūrą pasukus dar vienu kampu, galima ją pamatyti kaip kosminį laivą, nes ir pati lakūnė yra kažkada sakiusi, jog jeigu ją kas nors pakviestų, tai ji mielai sėstų ir į raketą. Priėjus prie šio paminklo reikės pakelti akis į  viršų, mat ant sparnų bus tekstas. Iš paukščio skrydžio į paminklą taip pat bus įdomu pažiūrėti, mat aikštėje, kur jis stovės, būsimus pėsčiųjų takus žadama išdėstyti taip, kad šie atspindėtų lėktuvo propelerius, ir, žiūrint iš viršaus, iš karto asocijuosis su aviacija. Skulptūrinė kompozicija bus daugiau kaip keturių metrų aukščio, pagaminta ir rūdinto plieno.

Pristatęs savo kuriamos skulptūros kompoziciją ant scenos, toliau A. Vorevičius pakvietė visus į seniūniją (buvusią mokyklą) diskusijai, pasakyti savo mintis, kas ką mano apie jo būsimą kūrinį, bei pats mielai pasidalino detalėmis iš dabar vykstančio kūrimo proceso. Diskusiją moderavo Šakių viešosios bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė, o pakalbėti su autoriumi atėjo ne tik politikai, seniūnė G. Snudaitienė, bet ir vietos bendruomenės nariai, A. ir J. Liorentų giminaičiai, savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus buvę ir dabartiniai vadovai. Žvirgždaičių bendruomenės nariai sunerimo, ar visuomenė supras tokį modernų kūrinį, nes apie jo prasmę ir simboliką jiems supratimas atėjo tik po autoriaus pristatymo. Tačiau čia jau žodį tarė pačios idėjos generavimo iniciatorė, renginio mecenatė, kraštietė Regina Motienė, kuri sakė, jog bendruomenė norėjo kažko išskirtinio, ne to, ką galima pamatyti bet kur. Jai antrino ir buvusi ilgametė kultūros skyriaus vadovė rajone Augenija Julė Kasparevičienė.

„Mes jau turime atminimo lentą gimtoje sodyboje, prie ąžuolo, akmeninį paminklą kapinėse, kur Antanina ir palaidota, tad to kartoti jau nesinorėjo, norėjosi kažko kito. Po to, kai Griškabūdyje pavyko įgyvendinti idėją su kėdėmis, tada ir pasiūlyta Algimantui, kad gal jam ir čia kils kokia mintis, kaip įamžinti Liorentus. Aš pritarčiau šitam modeliui, nes jame sudėliota ir tas lėktuvo modelis, ir atvaizduoti tie du broliai. Tegul būna Žvirgždaičiuose kažkas išskirtinio, nebūtinai tradicinis paminklas“, – sakė A. J. Kasparevičienė.  

Dar žvirgždaitiškiams kilo nerimas dėl to, jog pasirinkta medžiaga – rūdintas metalas. Ar visi supras tokį pasirinkimą? Dėl šio klausimo nuramino K. Lebedžinskienė, sakydama, kad pasaulyje ši medžiaga dabar kaip tik ant bangos, nes ji yra ilgaamžė dėl savo specifinės sudėties, o estetika, kaip žinia, subtilus kiekvieno suvokimas.

Dar vienas klausimas – kas mokės už būsimą kūrinį? Be aikštės paruošimo, skulptūros sąmata, anot A. Vorevičiaus, dabar yra 10 tūkst. eurų, tačiau vis dar neaišku, kas juos skirs... Kalbant apie pinigus, akys nukrypo į rajono merą E. Pilypaitį. Meras sako, jog taryba sprendžia, kaip skirstyti finansus, ne nuo mero priklausys, bet užbaigę Vinco Grybo atminimo įamžinimą šiais metais, tikrai pasvarstys apie tai, kaip ir kuo prisidėti prie šio projekto. Be to, anot mero, svarbu, kad ir pati vietos bendruomenė prisidėtų prie jo pastatymo, nes tada ji labiau vertina tai, ką turi. Diskusijoje dalyvavęs Arūnas Bukantis (lakūnai Liorentai buvo jo močiutės brolis ir sesuo) sakė, jog jų šeimai ši skulptūra labai patinka, neturi jokių priekaištų ir labai džiaugiasi, kad taip bus įamžinti jų garsūs giminaičiai.

Kol seniūnijos salėje liejosi karštos diskusijos dėl skulptūros kompozicijos, lauke skambėjo dainos ir muzika. Tiesa, šventės dalyvius vakarop gerokai permerkė lietus, tačiau, reikia tikėtis, tai nė vienam nesutrukdė pakylėti savo sielos link dangaus platybių – to ir buvo siekiama šiuo renginiu.