Emocijų prisotinti darbai papuošė Zyplių dvaro menių sienas

urbanaviciene vaiciukyniene
Kaunietės menininkės Živilės Vaičiukynienės (dešinėje) dėka jau antri metai Zyplių dvaro lankytojai gali pasidžiaugti Lietuvos, Lenkijos bei Ukrainos menininkų kūryba, jai talkina ir kaišiadorietė dailininkė Lina Urbanavičienė. L. Poškevičiūtės nuotr.


Antrus metus iš eilės rugpjūčio pabaigoje Zyplių dvaro menių sienas papuošia menininkų iš Lietuvos, Lenkijos bei Ukrainos tapybos darbai. Nors į parodos „Carpe diem“ atidarymą kaimyninių šalių autoriams atvykti vis dar koją pakiša pandemija, tačiau parodos kuratorė, tapytoja Živilė Vaičiukynienė, vedžiodama po parodą, leido pajusti kiekvieno menininko braižą.
 
Tuo, kad ir šiemet Zyplių dvaro lankytojai galėtų susipažinti su užsienio bei mūsų šalies menininkų kūryba, rūpinosi kaunietė tapytoja, tekstilinės juvelyrikos kūrėja Ž. Vaičiukynienė, kuri apgailestavo, kad ir šiemet draugams menininkams iš Ukrainos, Lenkijos taip ir nepavyko parodyti nuostabios mūsų šalies bei Zyplių dvaro.

„Carpe diem įgavo visiškai kitą prasmę, kad mes galime susitikti vėl kartu – bet tiktai darbais. Tik šitaip mes galime keliauti vieni pas kitus. Vienus menininkus pažįstu daugiau, kitus tik virtualiai. Jie visi yra tuo ypatingi, kad mus sieja meilė menui. Ne tik tai, kad mes kuriame. Kad mes esame tarsi savo šalių ambasadoriai – kiekvienas iš šių dailininkų eksponuoja savo darbus, ieško, kaip pristatyti savo šalį, labai daug organizuoja patys parodų, renginių, kviečia mus į tas parodas“, – kalbėjo menininkė.

Šiemet „Carpe diem“ parodoje savo darbus pristato 12 menininkų. Anot Ž. Vaičiukynienės, menininkų darbai šiek tiek karantininiai – sodresnių, intensyvesnių spalvų.

„Man „Carpe diem“ vyksta ne tik šiandien, bet nuolat, kai žinai, jog tave Zyplių dvaras priims, žinai, kad dailininkai sutinka kartu dalyvauti šitoje parodoje. Kai tie darbai pradeda keliauti į Lietuvą. Šiais metais man pavyko išvykti į Ukrainą, aplankyti dirbtuves tų autorių, kurių darbai čia kabo ir kartu patapyti su Leonidu Bagriy. Esu dėkinga kultūros atašė Ukrainoje Inai Kniurienei, kurios dėka visi darbai atkeliavo į Lietuvą“, – parodos organizavimo užkulisiais dalinosi Ž. Vaičiukynienė.

Be šios menininkės darbų, parodoje taip pat eksponuojami Linos Urbanavičienės bei Egidijaus Darulio darbai. Šis ukmergiškis viena kūrybos rūšimi neapsiriboja. Būna, fotografuoja. Būna, tapo. Būna, koncertuoja ir groja dambreliu. Svečio Leonid Bagriy (Ukraina) darbuose daug religinės tematikos, kitas šios šalies atstovas Swjatoslaw Podlewskyi kūriniuose šiek tiek sarkastiškai perteikia tai, ką mato, o šuo, jo akimis, yra švaresnis ir tyresnis nei žmogus. Gana abstrakčiai tapo lenkų menininkas Krzysztov Ryfa, jo kolegės Bernadetos Sudnikowicz paveiksluose daug medžių, nes per karantiną menininkė tegalėjo išeiti tik į mišką. Įdomūs ir kitų autorių darbai.

„Apžiūrint šiuos darbus, visokių čia yra nuotaikų, jausmų, išmonės, netgi, sakyčiau, minčių į priekį, kaip mes gyvensime toliau. Tikiuosi, kad ateis laikas, kada galės atvykti menininkai ir iš Ukrainos, ir čia, dvaro prieigose, tapyti“, – vylėsi skulptorius Vidas Cikana.

Parodos lankytojus po parodą lydėjo smuikininkės Rimos Lukoševičienės ir birbynininko Stanislovo Straševičiaus atliekama muzika.

Paroda veiks iki spalio 4 dienos.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.