Zyplių dvaro ir Zanavykų muziejaus turtai

duonkepis
Zanavykų muziejaus Amatininkų name muziejaus direktorė Rima Vasaitienė iš naujai pamūryto duonkepio traukė iškeptą zanavykiškos duonos kepalą, raikė ir vaišino šventės dalyvius. D. Pavalkio nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Praėjusį šeštadienį Zyplių dvaro ansamblio erdvėse netrūko įvairių veiklų. Čia įsikūrusios įstaigos – Lukšių kultūros centras, Zanavykų muziejus, restoranas „Kuchmistrai“ – rengė paskaitas apie dvarų madas ir skrynių puošybą, nušurmuliavo Europos paveldo dienos ir tarptautinė edukacinė duonos šventė „Su savo duona visur rasi suolą“, išskirtiniu akcentu tapo duonkepio pristatymas ir zanavykiškos duonos degustavimas.

Zyplių dvaro ansamblyje įsikūrusios įstaigos – Lukšių kultūros centras, Zanavykų muziejus, restoranas „Kuchmistrai“ – gyvybe alsuoja kasdien. Tačiau praėjusį šeštadienį buvo galima pasimėgauti ypatingom veiklom. Nors ir išaušo lietingas šeštadienis, bet norintys nuo pat ryto rado širdžiai mielų veiklų. Į Zanavykų muziejų sugužėjo svečiai iš Budry miesto (Lenkija), mat Zanavykų muziejus ir Budry savivaldybė įgyvendina projektą „Kultūros ir amatų keliu Šakiai–Budry“. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos pirmininkas Valentinas Jazerskas svečiams pasakojo apie kraitines skrynias bei jų puošybą. Seminaro dalyviai galėjo patys nutapyti gyvybės medžio motyvą, girėniškė Irena Sakalauskienė pamokė austi juosteles.

Lukšių kultūros centras rengdamas Europos paveldo dienas pakvietė susipažinti su XVI–XIX a. mada dvaruose, menotyrininkė dr. Aistė Bimbirytė-Mackevičienė itin plačiai pristatė šio laikotarpio mados tendencijas dvaruose.

„Apie kostiumą galima kalbėti ir nuo XIII amžiaus, tačiau labai mažai yra šaltinių. Štai XV–XVI amžius – Renesanso laikotarpis, jau atsiranda valdovų portretai, rašytinių šaltinių, kuriuose smulkiau yra aprašoma didiko ar valdovo turtas bei aprangos detalės. Šis laikotarpis apskritai žymi labai didžiulius pokyčius Lietuvos kultūroje. Kaip žinia, Renesanso dvasia išauklėjo Žygimantą Augustą. Itališką madą pamažu perėmė ir Lietuvos diduomenė“, – pasakojo menotyrininkė.

Šeštadienio vidudienį Zyplių dvaro rūmų terasoje pasirodžiusios ponios – Lukšių kultūros centro darbuotojos – kvietė į Zyplių dvaro dieną „Zyplių dvaro turtai“.

„Zyplių dvaro turtai – tai ne ponių papuošalai ar ištaigingi dvaro rūmai. Bet daug daug plačiau: neįkainojamas kulinarinis paveldas restorane „Kuchmistrai“, laiko patikrintos mūsų krašto istorijos Zanavykų muziejuje bei dvariška kultūra, pramogos, globojamos Lukšių kultūros centro“, – kalbėjo Lukšių kultūros centro direktorė Daiva Bukšnienė ir pasidžiaugė visų Zyplių dvare veikiančių įstaigų bendryste bei dvaro vynuogyno puoselėtojais Asta ir Artūru Ramaškevičiais.

Savaitgalį Zyplių dvare viešėjusį gausų būrį svečių iš Lenkijos atlydėjo Budry savivaldybės meras Józef Markiewicz, kuris pirmiausiai pasidžiaugė projekto partnerių – Zanavykų muziejaus, jo vadovės Rimos Vasaitienės bei darbuotojų – veikla.

„Džiaugiuosi bendru darbu ir būsimais darbais su Zanavykų muziejumi. Manau, kad šitam projektui pasibaigus turėtų prasidėti kitas. Noriu pasidžiaugti, kad pabaigtuvių vainikas, kurį lietuviai kartu pynė su lenkais, Budry derliaus šventėje užėmė pirmąją vietą, vėliau buvo nugabentas į vaivadijos šventę ir pažymėtas. Šios duonos šventės proga visiems linkiu, kad tos kvapnios, skanios duonos nepritrūktų nei ant mūsų, nei ant jūsų stalo“, – kalbėjo svečias.

Zyplių dvaro ansamblyje įsikūrusių įstaigų veiklomis pasidžiaugė ir atvykusi Seimo narė Irena Haase, savivaldybės Kultūros ir meno tarybos pirmininkė Rima Rauktienė, kurios teigimu, visų mūsų pareiga saugoti paveldą tokį, koks jis yra.

„Dėkodama visiems šiame Zyplių dvaro ansamblyje veikiantiems subjektams, dėkodama žmonėms už tai, kad jie triūsia nuo ryto iki vakaro, rašo projektus, puoselėja senąją kultūrą, norėčiau įteikti po mažą lietuvišką varpelį, kad kviestumėte iš visos Lietuvos ir pasaulio žmones atvykti į Zyplių dvarą“, – kalbėjo R. Rauktienė.

Pristatydama bendrą projektą su lenkais, Zanavykų muziejaus direktorė R. Vasaitienė pasidžiaugė ne tik rekonstruotu Amatininkų namu, bet ir kitomis jau vykusiomis ir tebevykstančiomis bendromis veiklomis.

Svarbiausiam šventės akcentui muziejininkai pakvietė į iš jau minėto projekto beveik baigtą rekonstruoti Amatininkų namą, kuriame pastatytas ir duonkepis.

„Zanavykų kraštas garsėjo ne tik derlingomis žemėmis, nagingais žmonėmis, bet ir darbščiomis šeimininkėmis ir jų kepama skania duona. Šiandien Amatininkų name duonos šventei iškepėme pirmąją tradicinę juodą zanavykišką duoną. Tikimės, kad šis Amatininkų namas bus gyvas ir pilnas ištisus metus“, – pasidžiaugė Zanavykų muziejaus direktorė ir, išėmusi iš duonkepio iškepusį kepalą, jį raikė ir po riekelę dalino šventės dalyviams.

Po šventės atidarymo, Zyplių dvaro ponios pakvietė pasižvalgyti po dvaro menes, dalyvauti edukacinėje programoje „Fazanų medžioklė“ bei kartu su vyndariais vyną ne gerti, o jį pažinti.

Zanavykų muziejus pakvietė į devynioliktą, šiemet tarptautinę edukacinę duonos šventę „Su savo duona visur rasi suolą“. Zyplių dvaro arklidėse Šakių kultūros centro „Šakija“ bei Sintautų kultūros centro „Santaka“ folkloro kolektyvai pakvietė prisiminti rugiapjūtės pabaigtuvių tradicijas: iš rugių pėdo pynė rugiapjūtės pabaigtuvių vainiką, dainuodami pabaigtuvių dainą parnešė namo ir įteikė šeimininkui, tada prasidėjo linksmybės – folkloristai smagiai suko ratelius įtraukdami ir žiūrovus.

Koks ilgas buvo grūdo kelias, kol iš lauko jis patekdavo ant stalo jau kaip kasdieninė duona, buvo galima ne tik pamatyti, bet ir išbandyti Zyplių dvaro svirne: iškulti rugius spragilais, niekoti geldoje, valyti arpu, grūsti piestoje grucę, malti girnomis ir atlikti kitus darbus.

Visą dieną dvaro kieme šurmuliavo mugė – viešnios iš Lenkijos siūlė kepinių, rankų gamybos nėrinių, mūsiškiai – medaus produktų, arbatžolių. Restoranas „Kuchmistrai“, kaip kasmet, renginio dalyvius vaišino ant laužo virta duonzupe.

Jau visai popietę prasidėjo muzikinė programa, koncertavo kolektyvai iš Budry miesto bei Zyplių dvaro kapela, o visos dienos renginį vainikavo operos solistų Kristinos Zmailaitės ir Edmundo Seiliaus koncertas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.