Pirmadienį Kudirkos Naumiestyje, Vinco Kudirkos muziejuje, vyko Seimo nario Giedriaus Surplio inicijuota konferencija, skirta padiskutuoti, pagalvoti bei pasitarti, tai kaipgi regionas minės 2022-uosius – Sūduvos metus. Minčių išsakyta daug ir įvairių, tad dabar svarbiausia susikoncentruoti ir dirbti ranka rankon.

Pirmieji savo pamąstymais dalijosi kraštietis prodiuseris Rolandas Skaisgirys bei operos solistas, Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos narys Liudas Mikalauskas. Susitikime dalyvavo ir kultūros ministro patarėjas Sigitas Šliažas, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, patarimų negailėjo Seimo narė ir Žemaičių grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, kuri rūpinosi Žemaitijos metų minėjimu 2019-aisiais. Susitikime dalyvavo ir daugiau Seimo narių, savivaldybių atstovų.

R. Skaisgirys patikino, kad nors istorija labai svarbi, kad reikia nepamiršti savo šaknų bei įsipareigojimų kraštiečiams signatarams, tačiau tuo pat metu jis ragino į Sūduvos metus žiūrėti inovatyviai, gal net norėti šiek tiek šokiruoti, nes tik tuomet apie mus gali išgirsti ne tik Lietuva, bet ir pasaulis.

„Aš galėjau krepšinio šimtmečiui pas Juozą Statkevičių užsakyti aprangą, bet susisiekiau su Giorgio Armani, kuris sutiko padaryti kolekciją šimtmečiui ir tikrai tai nuskambės per visą pasaulį. Tai bus didelis žodis į viešumą ir mes pasakysime aiškiai – mums šimtas metų“, – sakė T. Skaisgirys, dirbęs prie Krepšinio šimtmečio paminėjimo programos.

Išties 2022-ieji ne tik Sūduvos, Krepšinio šimtmečio, bet ir Romo Kalantos, Ievos Simonaitytės, Lietuvos karaimų, Savanorystės metai – iš viso Seimas priėmęs 14 nutarimų dėl atmintinų metų 2022 m. paskelbimo. Anot L. Mikalausko, Seimas nuleidžia metų paminėjimus, bet lėšų nenuleidžia, o tai ypač svarbi detalė. Ar neteks, juokavo jis, kad susimetame po 20 eurų ir kažką darome. Visos galimybės, sakė jis, atsiremia į geras idėjas ir finansus.

Visgi jo mintis, kad reikia greta visų planuojamų konferencijų, parodų, knygų leidybos ir kitų smulkesnių renginių sugalvoti vieną kertinį, bendrą ir visą Sūduvą apjungiantį akcentą, galbūt misteriją, į kurią būtų įtraukti vietiniai kolektyvai, galėtų sugrįžti ir prisidėti išvykę kraštiečiai. Ne tik L. Mikalauskas, bet ir keletas kitų konferencijos dalyvių ragino tolti nuo Suvalkijos pavadinimo ir labiau orientuotis į Sūduvą, taip pat išnaudoti turimą heraldiką.

Konferencijos metu buvo pasirašinėjamas kreipimasis Vyriausybei, jame, atsižvelgiant į finansinę situaciją, prašoma valstybės biudžete „numatyti pakankamai lėšų 2022 m. Sūduvos krašto metų programai“. Kreipimesi rašoma, jog Sūduvos kraštas yra svarbi geopolitinė erdvė Europos Sąjungos pakraštyje, o 2022m. bus minimas Melno taikos 600 metų jubiliejus, kai Sūduva ir Žemaitija tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalimi ir buvo nustatyta ilgiausia iki šiol gyvuojanti tarpvalstybinė siena Europoje. Nors kreipimąsi pasirašė ir Seimo narė Irena Haase, ji kritikavo, kad jis nėra konkretus, neįvardytos jokios sumos, o kalbant apie finansus, mano ji, tai tiesiog būtina.

„Ką reiškia pagal galimybes? O tai kiek tai yra?“ – svarstė I. Haase, tačiau G. Surplys tikino, kad tai tik pirminis žingsnis. I. Haase į procesą ragino įtraukti verslininkus.

Visgi laikas itin spaudžia, apie tai prabilo ir kultūros ministro patarėjas Sigitas Šliažas, atkreipęs dėmesį, kad jau beveik vėluojama – netrukus biudžetas jau bus teikiamas Seimui, tad, jo manymu, savivaldybės turėtų labai skubiai susigriebti, kad gimtų planas ir jis išties būtų ambicingas. Šiuo metu, sakė ministro patarėjas, ministerija turi 29 savivaldybių numatomus projektus, tačiau buvo atviras: ambicingesnio plano tarp jų nėra.

Kitas klausimas, kas visu tuo rūpinsis? Reikia, kalbėjo ne vienas, grupės žmonių, kurie visa tai koordinuotų, nes tai didžiulis ir atsakingas darbas. Turint pasiūlymų, minčių ir idėjų, į ką kreiptis? Į savivaldybę?  Kurią? Į kultūros centrą? Kurį? Tad turi susiburti konkreti darbo grupė ir organizacinę naštą perimti ant savo pečių.

Šioje srityje patirties turinti Seimo narė R. Šalaševičiūtė atviravo, kad minint Žemaitijos metus jiems išties nuskilo, nes buvo sulaukta nemažai papildomos paramos, tačiau teko ir po kabinetus nekart vaikščioti, ir tikrai įrodinėti, kam ir kiek konkrečiai lėšų reikia. Mūsų atveju kol kas pagrindinės idėjos nėra, sąmata sumanymams įgyvendinti nenumatyta. Tačiau G. Surplys sako, jog jeigu gavo žemaičiai, išlaikant lygybę to paties reikia prašyti ir Sūduvai. Anot R. Šalaševičiūtės, jie susižvejojo daugiau nei 300 tūkst. eurų paramą. Meras Edgaras Pilypaitis sako, jog nereikia čia savęs plakti, esame gana turtingi, svarbiausia įdarbinti turimus pinigus, tinkama linkme nukreipti kultūros darbuotojus.

Marijampolės apygardoje išrinktas Seimo narys Andrius Vyšniauskas kalbėjo, kad jam labiausiai peršasi mintis, jog be Sūduvos nebūtų Lietuvos, tad jis siūlytų, jog tai galėtų būti visas veiklas jungiantis bendras naratyvas. Tiek jis, tiek Nemuno euroregiono Marijampolės biuro vadovas Gintaras Skamaročius sakė, jog kol kas būti girdimi pasaulyje nesame pasiruošę ir pirmiausiai gerai ir solidžiai reikėtų nuskambėti Lietuvoje.

„Apie pasaulį kalbėti nerealu“, – mano Seimo narys.

Vilkaviškio turizmo ir informacijos centro vadovas Vitas Girdauskas kalbėjo, kad svarbu startuoti 2022-aisiais, o ambicingesnius projektus galbūt galima baigti įgyvendinti ir ateityje.

Beje, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė prabilo apie tai, kad būtent minint Sūduvos metus galima inicijuoti ir teisinį Sūduvos pavadinimo įtvirtinimą. Ji teigė, kad dar 2013 m. vyko apklausa, kurios metu už Sūduvos pavadinimą pasisakė 44 proc. respondentų, vien už Suvalkijos – 26 proc., Suvalkijos (Sūduvos) – 20 proc., o Sūduvos (Suvalkijos) – 11 proc.

Meras E. Pilypaitis atkreipė dėmesį, kad nereikėtų pamiršti ir Nacionalinio kultūros centro, tačiau taip pat siūlė Sūduvą matyti ne tik iš renginių bei kultūros perspektyvos.

„Matom, kad dabar mums tas pasienis yra visa ko rykštė ir stabdys, o ką reikėtų daryti, kad tas stabdys liautųsi būti stabdžiu ir pavirstų stiprybe, čia jau reikia ne kultūros, o kitų institucijų atstovų“, – kalbėjo rajono vadovas.

Tad dabar tik laikas ir gebėjimas susitelkti parodys, kiek pasikalbėjimas turės realios naudos, tačiau nekart pasidžiaugta, kad apskritai apie tai kalbama ir kad bendrai kalbėtis gali įvairioms politinėms jėgoms priklausantys atstovai.