Gintarė MARTINAITIENĖ

Nuo lapkričio pabaigos „Draugo“ skaitytojus raginome rinkti „Metų žmogų 2009“. Skatinome atsižvelgti į nuveiktus darbus, įgyvendintus siekius ir siūlyti veiklius, entuziastingus, darbščius, vertus nominacijos žmones. Daugiausiai skaitytojų balsų surinko ir laikraščio „Metų žmogumi“ tapo savivaldybės tarybos sekretorė, Moterų veiklos klubo narė ir viena jo įkūrėjų, Zanavykų teatro aktorė, daugelio renginių organizatorė ir dalyvė Rima Rauktienė. Tikriausiai ne vienam kyla klausimas, kaip ši moteris visur spėja, nes jos tiesiog neįmanoma nepastebėti. Tačiau R. Rauktienė sako, kad be nuolatinio bėgimo, spartaus gyvenimo tempo bei įvairios veiklos neįsivaizduoja savo gyvenimo, o spėti norėtų dar daugiau.

Nuotr. R. Rauktienė, gavusi „Metų žmogaus 2009“ apdovanojimą kalbėjo, kad pati nemoka priimti gero žodžio, bet veikliai moteriai labai smagu jį dovanoti kitiems.

 
Nemoka gyventi kitaip

Šventinio šurmulio apsupty su „Metų žmogaus“ titulą pelniusia R. Rauktiene susitikome jos darbo kabinete. Atrodė, neturėtų būti sudėtinga šiek tiek pasikalbėti niekieno netrukdomoms, tačiau... jos darbo ir mobilusis telefonai nuolat netilo, o duris praverdavo vis kitas žmogus. R. Rauktienė galiausiai užrakino duris ir bandė susitelkti pokalbiui, visgi retkarčiais pakeldama telefono ragelį ir tuo pačiu metu sugebėdama sutvarkyti neatidėliotinus reikalus. Tai tik įrodo, kad visų tiesiog Rimute vadinama moteris netelpa į rėmus, nuolat skuba, yra atsakinga už daugelį dalykų, visiems reikia jos pagalbos, patarimo, gražaus žodžio ar tiesiog idėjos. Ir ji pati pripažįsta, kad savo kartelę yra išsikėlusi gana aukštai, tačiau nuo vaikystės aktyvi moteris sako negalinti gyventi kitaip. „Man tiesiog norisi būti visur. Labai smagu pačiai kažką daryti, o dar smagiau, kad tai džiugina ir kitus žmones, - sakė „Metų žmogumi“ išrinkta moteris.

R. Rauktienė kalbėjo, kad kitam žmogui džiaugsmą, malonumą, gerą nuotaiką, žodį gali dovanoti iš visos širdies, ilgai tam ruoštis, įdėti daug pastangų, tačiau pati priimti to nemokanti. Tad gavusi specialų „Draugo“ apdovanojimą ji labai jaudinosi, buvo nustebusi tokiu skaitytojų įvertinimu ir juokavo, kad net nežino kaip reaguoti. „Kad ir ką daryčiau, niekada to nedarau dėl apdovanojimų, bet labai džiaugiuosi ir esu laiminga, kad mane supa labai daug gerų ir mylinčių žmonių“, - kalbėjo apdovanojimą pelniusi moteris. Didžiausias įvertinimas, pasak R. Rauktienės, kai matai tavo veikla patenkintus žmones ir laimingus, besišypsančius jų veidus. Tuo pačiu ji pripažįsta, kad tiki tuo, jog yra ir tokių, kurie sako, kad jos rodymosi viešumoje ir veiklos jau yra per daug. Tai natūralu. Kiek žmonių, tiek nuomonių. Tačiau iškalba aplinkinius žavinti R. Rauktienė sako, kad jokia proga negalėtų kalbėti nepasiruošusi, nes taip būtų parodyta nepagarba tam žmogui. „Taip pat ir aš pati jausčiausi labai negerai“, - sako ji, stengdamasi, kad pasakytas žodis įsmigtų į širdį ir būtų išgirstas bent vieno žmogaus iš minios. Ji įsitikinusi, kad geras žodis dar nepakenkė nė vienam.

Į Šakius mokslus baigusi R. Rauktienė su vyru Arturu atsikėlė prieš daugiau nei dvidešimt metų ir dabar, sako, neįsivaizduoja, kad galėtų gyventi kur nors kitur. Jau 22 metus R. Rauktienė dirba savivaldybėje, o pastaraisiais metais tapo ypač matoma. Tai ji sieja su tuo, kad būtent ji rūpinasi rajono savivaldybės reprezentacija, kuri rajono vadovui Juozui Bertašiui ypač svarbi. „Todėl ir aš, būdama greta mero, tapau daug matomesnė. Nors mūsų požiūriai tuo atžvilgiu, kad reikia eiti į žmogų dovanėle, gėlės žiedu, geru žodžiu – teigė R. Rauktienė - sutampa. Be to, moteris sako, kad labai gera ir miela dirbti bei reprezentuoti savivaldybę, kai yra visapusiškas tiek moralinis, tiek finansinis rajono vadovybės palaikymas.

Ne vienerius metus savivaldybėje dirbančios moters pareigos kito, per tą laikotarpį teko dirbti net su septyniais merais, savotiškai būnant dešiniąja rajono vadovo ranka. Išskirti, kada ar prie kurio vadovo dirbti buvo lengviausiai, Rimutė sako negalinti, nors pripažįsta, kad galbūt tai skambės nenatūraliai. „Sunkumų darbe yra visada ir jie nebūtinai nuo vadovo priklauso. Visi mes turime visokių savybių. Man blogo vadovo nebuvo nei vieno. Visada stengiausi išgirsti, suprasti, nuryti, bet ir pasakydavau, ką galvoju. Manau, reikia tik ieškoti formų, kad susišnekėtum su žmogumi“, - mintimis dalijosi R. Rauktienė. Pasak moters, svarbiausias jos uždavinys darbe – padėti rajono vadovui. Taip pat ji stengiasi atriboti visuomeninę ir valdišką veiklą. Tačiau savęs nuo viso to ji tiesiog negali atriboti, nes tai ir yra „Metų žmogaus“ nominaciją pelniusios moters gyvenimas.

Be darbo savivaldybėje Rimutė aprėpia dar daugelį kitų veiklų: ji yra penkmetį atšventusio Šakių Moterų veiklos klubo narė ir viena jo įkūrėjų, vienuolika metų Zanavykų ir poezijos teatro aktorė. O kur dar jos įvairiausi rankdarbiai ir kūrybinės idėjos! Klausiu, iš kur visa tai? Tačiau R. Rauktienė sako nežinanti. Ji galvoja, kad tikriausiai nemažai įtakos jos kūrybinei prigimčiai turi ir jos tėvai. „Tėtis visada vaidindavo vietiniame teatre, mama nuolat vesdavo įvairiausius renginius, visada labai gražiai megzdavo ir mezga iki šiol“, - pasakojo Rimutė. Ji atviravo, kad jos mama liūdėjo, jog jos dukra nors ir kūrybinga, tačiau nedaro jokių darbų su siūlais. „Galbūt būtent todėl visai neseniai ir taip stipriai atsirado polinkis vilnai, kuo labai džiaugiasi ir mano mama“, - teigė R. Rauktienė. Prieš leketą metų ji dalyvavo Zanavykų krašto muziejuje organizuotame renginyje, kur specialistė supažindino ir mokė velti vilną. Nuo to laiko šia „liga“ užsikrėtė ir Rimutė. Dabar tikriausiai ne vienas pastebi vilna dekoruotus jos rūbus, o dovanoms nuvelti šaliai ir kiti rankdarbiai džiugina draugus ir artimuosius. „Labai gera galvoti apie tą žmogų, kuriam veliu šalį. Todėl nemanau, kad galėčiau pardavinėti savo darbus, nes juose tiesiog nebūtų šilumos ir jie tarsi prarastų savo vertę“, - sakė nuostabiais veltinio kūriniais aplinkinius žavinti moteris. Ji kalbėjo, kad be vilnos ypač mėgsta komponuoti puokštes, pamėgo dekupažą, kuriam vis dar neatranda laisvo laiko. Juokaudama Rimutė pasakojo, kad turi netgi visas priemones užsiimti šia veikla, tik laiko nėra. „Man yra taip, kad jeigu ko nors užsimanau, reikia viską staigiai turėti ir pabandyti, o paskui galiu atidėti ir kai yra laiko, tuo užsiimti“, - atviravo R. Rauktienė. Ji atskleidė, kad būtent dėl šios savybės „čia ir dabar“ po knygos apie vėlimą pasirodymo Lietuvos knygynuose ji ją rankose turėjo po trijų valandų.

Kad kūrybinės idėjos ir kruopštumas būdingi šiai moteriai, liudija ir dabar savivaldybės fojė pastatyta ir R. Rauktienės rankomis sukomponuota kalėdinė eglė iš klevo lapų susuktų rožyčių. Ji pasakojo, kiek darbo ir pastangų pareikalavo ši kompozicija, tačiau toks buvo jos sumanymas. Moteris pasakojo, kad tai paskutinis Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui skirtas akcentas, nes eglutės dekoravimui panaudota būtent tūkstantis rožių.

Šios veiklios moters pilna visur ir natūraliai kyla klausimas, ar lieka laiko namams, buičiai. R. Rauktienė pasakojo, kad nors ir jaučia nuolatinį laiko trūkumą, ji nesibaido kasdienių darbų, labai mėgsta gaminti valgį. „Mes su vyru nepietaujame kavinėse, nes maistą aš ruošiu namuose“, - išduoda ne vieną apdovanojimą bei įvertinimą pelniusi R. Rauktienė. Ji atskleidė ir savo vieną neigiamą savybę, dėl kurios nukenčia pati – tai nemokėjimas atsisakyti. Nors tuo pačiu pripažino, kad visgi būna ir tokių, kurie tiesiog tuo naudojasi.

Pokalbio eigoje paaiškėjo, kad iš prigimties daug ramesnis vyras dažnai bando pristabdyti savo sutuoktinę ne dėl jos įvairiapusiškos veiklos, bet dėl pačios savęs ir sveikatos. Nors ir pati sako suprantanti, kad kartais nesaugo savęs ir rekomenduojamos aštuonių valandų miego prabangos sau negalinti leisti ir laiko tai tiesiog nesuprantamu dalyku. „Man paprasčiausiai niekada neišeina atsigulti anksčiau vidurnakčio“, - pripažino veikli moteris, besidžiaugianti įvairiapusišku vyro palaikymu. Ji juokavo, kad ir vyras Arturas, gyvendamas su aktyvia ir veiklia moterimi, jau yra įgavęs tam tikrą pagreitį.

Kaip aktyvi moteris atgauna ramybę? R. Rauktienė pasakojo, kad savaitgaliais tenka išjungti telefoną ir „atsimiegoti“, kartais užtenka visiškos tylos ir pabuvimo su savimi ar ramaus pasėdėjimo prie televizoriaus. Tačiau po to vėl bėga, lekia ir, norom nenorom, netelpa į standartinius gyvenimo rėmus.

Laikraščio „Draugas“ redakcija dėkoja visiems, dalyvavusiems „Metų žmogaus 2009“ rinkimuose ir aktyviai siūliusiems savo pasirinktų žmonių kandidatūras.