Zanavykų teatro aktoriai bei prie jų prisijungęs jaunimas savaitgalį pristatė spektaklį apie Vincą Kudirką „Vincutis“, kurį sukūrė šeimyninis moterų duetas – Rugilė Guzovijūtė-Mekšriūnienė (kairėje) ir jos mama Gražina Guzovijienė (antra iš dešinės). L. Rūgytės nuotr.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Kovo 27-oji – Tarptautinė teatro diena, ji tradiciškai minėta ir rajone. Svečių bei vietinių spektaklius buvo galima išvysti Sintautuose, Kudirkos Naumiestyje, ši diena nepamiršta ir Lekėčiuose, o štai Šakiuose žiūrovams pristatyta Zanavykų teatro premjera „Vincutis“. Beje, jį statė naujai iškepta ir magistro diplomą už šį spektaklį įgijusi Rugilė Guzovijūtė-Mekšriūnienė, besidžiaugianti, kad jos mamos Gražinos Guzovijienės vadovaujami teatralai pasirašė šiai avantiūrai.Spektaklis „Vincutis“ pastatytas pagal Vydo Asto pjesę „Lietuvos tilto atsiminimai“ ir Juliaus Būtėno biografinę apybraižą „Vincas Kudirka“. Įdomu paminėti, kad Vincą Kudirką, jo draugą Petrą bei tėvą vaidino net keli aktoriai, mat šie personažai buvo parodyti skirtingais amžiaus tarpsniais. Pavyzdžiui, V. Kudirka įkūnytas kaip gimnazistas (Joris Lebedžinskas), vėliau studentas (Adomas Vensas) ir brandus vyras (Mindaugas Mekšriūnas).
R. Guzovijūtė-Mekšriūnienė sako, jog pasirinkimas buvo išties rizikingas, mat istorinius ir rimtus dalykus pateikti scenoje yra iššūkis, juolab, sako ji, kad Zanavykų teatro arkliukas yra komedijos žanras. Tačiau ji surizikavo ir tikrai nesigaili.
„Gerai, kad kolektyvą iš mamos pasiskolinau“, – juokiasi pašnekovė ir džiaugiasi, kad teatro aktoriai noriai sutiko talkinti, prisijungti buvo pakviestas ir jaunimas, tad iš viso scenoje sukosi 16 atlikėjų.
„Tikrai reikia faktus labai atsirinkti, analizuoti, todėl ir darėme tik pagrindinius akcentus, abstrakčiai“, – apie pasirinktą temą sako režisierė, pridūrusi, kad tai bendras jos pačios, jos mamos darbo rezultatas, nors atvirauja, kad pasipykti ir rasti kompromisus buvo išties nelengva.
„Mamos braižas vienoks, mano kitoks, bet viską sudėjus į vieną krūvą gaunas, kas gaunas. Pyktis reikėjo, bet viršų paėmiau“, – šypsosi režisierė.
Tiesa, premjera turėjo įvykti dar praėjusių metų sausį, tačiau visus užmojus pakoregavo griežtas karantinas, o dėstytojams teko siųsti dar nebaigto statyti spektaklio vaizdo įrašus. Pašnekovė sutinka, kad išties buvo daug nervų ir įtampos.
Nors diplomas jau kuris laikas Rugilės rankose, spektaklį visuomenei nuspręsta pristatyti Teatro dienos proga.
Tiesa, ji, diplomuota režisierė, tačiau šiuo metu dirba ne kultūros srityje, o Kudirkos Naumiesčio profesiniame skyriuje neformaliojo švietimo organizatore. Ji neatsisako minčių ateityje įgyvendinti vienus ar kitus sumanymus, padėti Zanavykų teatrui ar sukurti kažką bendro su „Varpo“ dramos studija, kurią mokyklos laikais lankė, tačiau šiuo metu tiesiog pasirinko pelningesnį darbo pasiūlymą, nes vien kūryba, sako jauna moteris, sotus nebūsi.
„Kiekvienas teatras tikrai unikalus, bet mėgėjų teatrai vis dar neišlipa iš sermėgų, stalų ir kėdžių. Nėra skanu, kur estetika? Nieko nenoriu įžeisti, bet mėgėjų teatrams dar reikia augti, nesvarbu, kad tai mėgėjų“, – mintimis dalijasi R. Guzovijūtė-Mekšriūnienė ir neatsisako idėjos ateityje pati prisidėti prie to, kad mėgėjų teatras kiltų į kitą lygį.
Jos meilę scenai nuo mažens skiepijo ne tik režisierė mama G. Guzovijienė, pati Rugilė juokiasi užaugusi užkulisiuose, bet mokykloje prie to daug prisidėjo ir Vilija Meškaitienė. Būtent jos vadovaujamoje dramos studijoje ji sutiko ir savo vyrą Mindaugą, o „Vincutyje“ šeimyninis duetas atliko ir pagrindinius vaidmenis – Mindaugas įkūnijo V. Kudirką kaip brandų vyrą, o Rugilė atliko jo mylimosios Valerijos vaidmenį.
Klausiu, ar nebūtų paprasčiau, jei viską pati režisierė būtų stebėjusi iš šono ir tiesiog dirigavusi paradui, tačiau pašnekovė sako, kad tiesiog nerado, kas įkūnytų Valeriją, tad šio vaidmens ėmėsi pati. Kaip ir neįsivaizdavo, kad kas nors kitas, o ne Berdardinas Petras Vainius galėtų įkūnyti pagyvenusį tėvą ar kažkas geriau nei Jūratė Lazdauskienė perteiktų motinos personažą. Kone apie kiekvieną aktorių ji turi ką pasakyti ir džiaugiasi, kad jie sugebėjo perteikti rimtį, nenuvylė ir jaunimas.
Nors didžioji įtampa jau atslūgo, tačiau R. Guzovijūtė-Mekšriūnienė sako vis dar negalinti atsikratyti netikrumo jausmo – tarsi ne apie ją, ne su ja visa tai. Tačiau gerų įvertinimų po premjeros netrūko, G. Guzovijienė džiaugėsi, kad dukra seka jos pėdomis, o sveikinimo žodžius, gėlių žiedus teatro aktoriams skyrė ne tik artimieji, bet ir kultūros centro direktorius Mindaugas Kriaučiūnas, meras Edgaras Pilypaitis, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas, jo pavaduotoja Eglė Plančiūnienė.
Beje, savaitgalį Kretingoje įvykusios XVII Lietuvos mėgėjų teatrų šventės „Tegyvuoja teatras“ vėliava jau atkeliavo į Šakius, tad po metų Tarptautinės teatro dienos proga šventė vyks Šakių kultūros centre.
Arūnė iš Griškabūdžio:
