baneris leidinys

margintoju svente5
Moksleiviai patys pabandė marginti kiaušinius vašku ir tvirtino, kad, norint sukurti smulkius ornamentus, reikia truputį pavargti. (D. Pavalkio nuotr.)


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Praėjusį ketvirtadienį Zanavykų muziejuje po dvejų metų pertraukos šurmuliavo Sūduvos margučių margintojų šventė, buvo atidaryta menininkės iš Prienų Vilijos Čiapaitės akvarelės paroda „Prakalbintoji...“ Gausus būrys muziejaus lankytojų, kurių didžioji dalis moksleiviai, galėjo ne tik pasigrožėti, bet ir pasimokyti tradicinių Velykų margučių skutinėjimo, marginimo vašku būdų.

Šv. Velykoms artėjant šiemet Zyplių dvaro teritorija virto spalvingu ir margu velykinių margučių sodu – toks buvo čia įsikūrusių kultūros ir verslo įstaigų bendras sumanymas. Pasak Zanavykų muziejaus direktorės Rimos Vasaitienės, lankytojai iki Atvelykio, vaikščiodami po teritoriją, galės susipažinti su tradiciniais margučių marginimo ornamentais bei jų komponavimo būdais.

Na, o praėjusį ketvirtadienį Zanavykų muziejaus darbuotojai pakvietė į jau dešimtąją Margučių margintojų šventę, kaip priminė muziejaus direktorė, išaugusią iš prieš dešimtmetį surengtos kiaušinių margintojų sueitukės. Šiais metais margučių marginimo paslaptimis dalijos ne tik mūsų krašto margintojos, bet ir atvykusios iš Kazlų Rūdos, Zapyškio, Prienų.

Ši pavasariška šventė prasidėjo prieniškės V. Čiapaitės akvarelės darbų parodos atidarymu.

„Jau aš antrą kartą čia atvykau su savo gėlynais, norėdama prabudinti taip sunkiai besikeliantį pavasarį. Sako, kad akvarelė yra labai kaprizinga. Iš tikrųjų. Bet aš ją prakalbinau. Tikiuosi, kad visas gėles, kurias nutapiau, jūs rasite savo močiučių, mamų darželiuose. Man tai nuostabiausias jausmas, kuomet akyse skleidžiasi žiedlapiai...“ – kalbėjo parodos autorė.

Išties priešvelykinės šventės muziejuje pojūtį net sunku papasakoti: vaško kvapas, tas krebždenimas, kai adatėlę per margučio lukštą braukia, akys marguliuoja nuo ant stalų pintinėse sukrautų margučių, liaudies dainas niūniuoja Kazlų Rūdos KC folkloro ansamblio „Sūduonia“ (vadovė Diana Ciegienė) dainorėlės.

Kiekvienas atėjęs į šventę neliko tik stebėtoju, kibo į darbą marginti kiaušinių. Štai prie vieno stalo apsupta moksleivių šaukšte vašką kaitina mūsų krašto kiaušinių margintoja Elena Kudirkienė iš Veršių.

„Ir mano močiutė, ir mamytė, ir seserys margino. Labiau skutinėdavom kiaušinius, mažiau reikia pasiruošimo, švarus darbas. Pasiėmei peiliuką, pasigalandai ir skutinėji. Mano tėtis Juozas Skaisgirys pridroždavo juodalksnio žievės, geležų primerkdavo, užpildavo agurkų raugu, palaikydavo dvi savaites, taip išgaudavo juodą spalvą. Arba dažus ruošdavom iš svogūnų lukštų, dilgėlių, beržų lapų, šieno pabirų.  Paskui ir batikos techniką išbandėm, vaškavom. Kadangi mamytė bičių laikydavo, vaško nepritrūkdavo“, – į marginimo ištakas pasakojimu nukelia Elena pridurdama, kad vieną kiaušinį skutinėja ištisą dieną.

„Mes zanavykai labai taupūs. Tai kiaušinyje padarau skylutes, ištraukiu turinį ir iškepu, o lukštą marginu“, – šypsosi E. Kudirkienė.

Dar viena margučių margintoja – gelgaudiškietė Rimutė Grušienė. Ji atskleidė, kad kiaušinius tik vaškuoja.

„O kiaušinių prieš Velykas numarginu iki penkių šimtų. Turiu daug gerų bičiulių, draugų ir anūkams norisi padovanoti. Marginti pradedu dažniausiai kovo pradžioje. Kai būna ūpas, tai vaškuoji ir žiūri – jau antra, trečia valanda nakties, o kartais pasiimi – ir tas kiaušinis iš rankų krenta, ir jokios minties galvoje nėra, supyksti ir padedi į šoną. Kokius simbolius naudoju margindama vašku? Pagrindiniai – taškas ir brūkšnelis, iš jų ir formuoji saulę, gėlytę“, – pasakoja R. Grušienė.

Šventėje kiaušinių marginimo paslaptimis taip pat dalijosi mūsų krašto margintojos Teresė Stravinskienė, Anelė Vaitkevičienė bei Genutė Bučiūnienė.

Pakalbinam ir viešnias. Tautodailininkė iš Zapyškio krašto Liuda Liaudanskaitė pristatė skutinėtus, šimtmečių archajinę atmintį savo raštų simboliuose saugančius margučius. Įgudusi skutinėtoja kiaušinį išskutinėja per nepilną valandą. Tautodailininkė pasakojo, kad tradiciniuose margučiuose ypač dažni saulės, žalčių motyvai, augalų raštai.

„Žalčiukas – gyvybės simbolis. Todėl dovanodami margutį žiūrėkite – jei tas žmogus neturi sveikatos, skutinėkit žalčiuką. Tas, kuris nori būti kupinas darbų – kvadratą, žemės simbolį. Trikampiai – vyriškumo ir moteriškumo, rombas – šeimos simboliai. Labai populiarūs simboliai yra svastika ir kryžius. Svastika tai judėjimo, ugnies ir perkūno ženklas“, – pasakojo tautodailininkė.

Velykaičių skutinėjimą, vaškavimą demonstravo ir  Danutė Naujokaitienė bei Eleonora Stasė Karčiauskienė iš Kazlų Rūdos.

Visos margintojos atvežė patį pačiausią margutį, už tradicinių raštų puoselėjimą buvo paskatintos mūsiškės E. Kudirkienė, T. Stravinskienė ir E. S. Karčiauskienė iš Kazlų Rūdos.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

BlueYellow-baneris

Reklama

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2022 Visos teisės saugomos