Nors Šakių alėją puošusios lietuvaitės jau nebėra, tačiau jos pėdos įamžino istorinius miesto objektus. Menininko Kęstučio Dovydaičio inicijuoto ir kartu su Šakių rajono viešąja biblioteka įgyvendinto projekto „Įamžinti laike“ rezultatai dienos šviesą išvydo antradienį – pliaupiant vasariškam lietui keturiose Šakių vietose atsirado lietuvaitės pėdomis padabintos akmeninės plytelės, vietinius bei miesto svečius įsukančios į senųjų Šakių istorijos verpetus.

Šakių Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, dabartiniame skvere anksčiau šurmuliavusi turgaus aikštė, parke kadaise veikusi senoji „Žiburio“ gimnazija bei netoli Vinco Kudirkos paminklo praeityje stūksojusi klėtis, kurioje gyveno ir dirbo himno autorius, – būtent apie šiuos objektus byloja čia įkurdinti K. Dovydaičio kūriniai. Nuskenavę ant plytelių esantį QR kodą smalsuoliai bus nukelti į „YouTube“ platformoje įdėtus filmukus, kuriuose galima išvysti senas objektų nuotraukas, o jų istoriją pasakoja prabilusi lietuvaitė.  

Šakių bibliotekos direktorės Kristinos Lebedžinskienės teigimu, projekte vyravo aiškus miesto kaip knygos leitmotyvas. Išėjus pasivaikščioti ir nuskenavus QR kodus susipažįstama su istorija, kultūra – Šakius galima perskaityti lyg knygą. Tad, anot direktorės, viską buvo stengiamasi sukurti kuo įtikinamiau, aiškiau, vaizdingiau, prasmingiau.

„QR kodus kūrė tie patys „Gluk Medija“, kurie mums sukūrė hologramas. Mes rinkome medžiagą, ieškojome kuo geresnės kokybės nuotraukų – filmuke jos animuotos, kad būtų judesio, dinamikos. Kai ieškojome įgarsintojos, audėme mintį, kad turėtų kalbėti zanavykė mergaitė, bet vaikui skaityti tokį turinį yra per sudėtinga – jis yra pakankamai gilus, istorinis. Atsidūrėme kryžkelėje – galiausiai nusprendėme ieškoti balso, kuris skambėtų jaunai, tačiau žmogus būtų brandus, kad sugebėtų perteikti tą tekstą“, – apie projekto įgyvendinimo užkulisius pasakojo K. Lebedžinskienė.

Ir išties, miestas tapo tarsi knyga, kurios puslapiai sužadina vaizduotę – gerai įsiklausius, ošiančių medžių šnaresy gali išgirsti gimnazistų klegesio aidą,  arklių kanopas ir prekiaujančių miestelėnų šurmulį, Vinco Kudirkos griežiamo kūrinio melodiją, bombų sprogimo ir gaudžiančių senųjų bažnyčios varpų minorą.

Gali būti,  jog vėlų rudenį šią knygą papildys dar keturi puslapiai. Anot K. Lebendžinskienės, šiuo metu įgyvendinamas antrasis projekto etapas –  Šakių žydų, Vailokaičių namo, tarpukario architektūros ir vandentiekio bokšto istorijas pasakos nauji K. Dovydaičio kūriniai.

„Dabar mes jau turime patirties, medžiagą jau pradėję žmonės rinkti, paprasčiau viskas. Jei viskas gerai, iki lapkričio pabaigos turėtų atsirasti“, – sako K. Lebedžinskienė.