Per visą Lietuvą su „Telia“ pagalba keliaujančio mobilaus Klimato muziejaus dešimtąja stotele tapo Šakiai – į miesto skverą tiesiai iš Palangos atgabentas interaktyvus muziejus kartu su savimi atsivežė ir saulėtą, vasarišką orą, tad antradienio popietę praūžęs atidarymas pritraukė minią neabejingų šakiečių.

 

Rimta, kartais net kiek nepatogi ir bauginanti klimato kaitos tema keturiose jūriniuose konteineriuose įrengtame muziejuje pristatoma žaismingai, pateikiant intriguojančius faktus ir švelniai pasibeldžiant į kiekvieno mūsų sąžinę. Čia apsilankiusieji ne tik papildys žinių bagažą, bet ir savo kailiu pajus, koks gyvenimas mūsų laukia ateityje, spiginant 50 laipsnių karščiui, jei atitinkamų veiksmų nesiimsime čia ir dabar.


Atidarymo metu muziejaus ambasadorius – aktorius Leonardas Pobedonoscevas tikino, jog aplankius parodą į aplink vykstančius reiškinius bus sunku žiūrėti tomis pačiomis akimis. Leonardo aplinkoje „širstančios gamtos“ pavyzdžių nestinga – aktoriui nerimą kelia Indoneziją skandinantys lietūs, Italiją kepinanti kaitra, siekianti net 45 laipsnius. D. Pavalkio nuotr.

Su keturiomis pagrindinėmis temomis – klimato kaitos priežastimis ir padariniais, ES Žaliojo kurso kryptimi Baltijos šalyse, tvaraus žemės ūkio perspektyvomis bei gamtai draugiškesnio gyvenimo būdo praktiniais patarimais šakiečiai galės susipažinti visiškai nemokamai. „Telia“ ir kitų projekto rėmėjų dėka tereikia užsiregistruoti internetinėje svetainėje www.klimatomuziejus.lt, atrasti 45 minutes laiko ir pasinerti į kiekvieną iš mūsų liečiančių klausimų atsakymų paieškas.

„Šiuo metu žodžiai „klimato kaita“ ar „klimato krizė“ jau kurį laiką nėra reiškiniai, aktualūs tik labiausiai pažeidžiamai pasaulio daliai – per paskutinius šešis dešimtmečius didelių klimato pokyčių nestigo ir Lietuvoje. Todėl, koks klimatas bus ateityje, kaip gyvensime mes ir mūsų vaikai, priklauso tik nuo mūsų pačių. Norint, kad pokyčiai įvyktų, labai svarbus tiek atsakingo ir tvaraus verslo, tiek visuomenės įsitraukimas, o tam būtini informuoti ir neabejingi žmonės. Tikiu, kad šis muziejus ir yra ta platforma, kuri prisidės prie platesnio tvarumo sampratos suvokimo Lietuvoje“, – sako Indrė Bimbirytė-Yun, „Telia“ tvarumo projektų vadovė.

Jai antrina ir savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas. Anot jo, tik kaita mūsų mąstyme gali sustabdyti skaudžiai atsiliepiančią kaitą gamtoje.

„Esminiai du žodžiai – klimatas ir kaita. Visai neseniai pradėjome rūšiuoti šiukšles, tuomet daug kam atrodė keista, dabar tai darome natūraliai – kaita, ji atsiranda mūsų galvose. Eidami į parduotuvę jau pradedame neštis savo krepšelius, pirkti kuo mažiau plastikinių maišelių, ir vėl – kaita. Kalbant apie klimatą, turbūt visi skaitėme, kad Palangoje kažkas jau sodinosi palmes ir galvojo, kad jos išgyvens per visą žiemą, tad tam tikra kaita matoma ir čia. Bet ar tikrai norime, kad vietoj beržų, ąžuolų ir pušų pas mus augtų vien palmės? Manau, kad ne. Apsilankę šiame muziejuje sužinosime, kaip dar galime prisidėti prie to, kad mūsų žalieji miškai išliktų ir ateities kartoms“, – kalba D. Aštrauskas.

Atrodo, jog sąmoningumo netrūksta ir šakiečiams. Nors tvarumą žmonės suvokia įvairiai, tačiau pakalbinti kraštiečiai sako, kad kaip įmanydami stengiasi branginti ir saugoti tai, ką turi.

„Sunku apibrėžti tvarumą, manau, kad šiandien tam reikalingos net kelios sąvokos – rūšiavimas, žiedinė ekosistema, neperteklinis vartojimas. Tvarumas man turi ir kitą reikšmę, gilesnę. Nuo 1988 m. dalyvauju žaliųjų judėjime. Tuomet, dar okupacijos laikais, organizuodavome ekologinius protestus, žygius – nuo to Lietuvoje prasidėjo Sąjūdžio veikla. Augantis žmonių sąmoningumas šioje srityje tapo ir kelio į nepriklausomybę ištakomis. Kalbant apie kasdienį lygmenį, prisidedu tiek, kiek galiu – rūšiuoju šiukšles, vengiu plastiko – pirkinius kraunu į medžiaginį maišelį, jis man tarnauja jau 14 metų. Neseniai organizavau ekspediciją baidarėmis – visas šiukšles parsivežėme namo, išrūšiavome. Visą tai darau todėl, kad man tai kelia džiaugsmą – jaučiuosi ramus prieš save ir prieš kitus, gera dūšioje“, – teigia senjoras Vykintas Augustaitis.

O štai tenisininkas Mantas Aleksa į ateitį žvelgia optimistiškai – vilčių jam teikia klimato problemoms neabejingas jaunimas.

„Manau, kad tvarumas yra žmonių atsakomybė visose srityse – rūšiavime, vartojime, susisiekime, gamyboje, žemės ūkyje. Įsivaizduoju, kad tai bendra sistema, bendras požiūris, kiekvienam įdedant savo indėlį. Aš stengiuosi naudotis viešuoju transportu, važiuoti dviračiu, rūšiuoju, vengiu bereikalingo plastiko naudojimo – manau, kad tai yra minimalūs dalykai, kuriuos mes galime padaryti dėl savo ir ateinančių kartų gerovės. Kad tvarumas svarbus, čia yra faktas – geriausiai tai atsispindi žvelgiant į jaunąją kartą. Jaunimas tikrai labai apsišvietęs – jų žinios apie CO2, tvarus gyvenimo būdas, neabejingumas ir skatinimai neužsimerkti prieš problemą tikrai stebina“, – džiaugiasi Mantas.

Įsigilinti į klimato kaitos problemas ir sau atsakyti į klausimą, „kas yra tvarumas ir kaip galiu prie jo prisidėti“, šakiečiai kviečiami iki rugpjūčio 7d. Vėliau mobilus Klimato muziejus išsikraustys į kaimyninę Marijampolę, o per visą kelionę aplankys 16 Lietuvos bei keturis Latvijos miestus.

Projektą įgyvendina asociacija „Aktyvus jaunimas“ drauge su partneriais „Latvijas Dabas Fund“. Generalinis projekto rėmėjas Lietuvoje – „Telia Lietuva“, muziejų veža – transporto ir logistikos kompanija „Hoptrans“, informacinis rėmėjas – TV3 grupė.