Suvalkiečio sodybos šeimininkus Aureliją ir Vydą Rutkus sveikino ir apdovanojimą įteikė (iš kairės) Suvalkijos (Sūduvos) etninės globos tarybos specialistas Gintaras Skamaročius bei Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė, pasidžiaugę unikalia bei tradicijas puoselėjančia sodyba. D. Pavalkio nuotr.
Kaip jau esame rašę, Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse antroji vieta šiais metais buvo skirta Pervazninkų kaime puoselėjamai Suvalkiečio sodybai, o trečiadienį Zanavykų muziejuje sodybos šeimininkams apdovanojimas įteiktas ir oficialiai.
Sodybos šeimininkus Aureliją ir Vydą Rutkus sveikindamas Suvalkijos (Sūduvos) etninės globos tarybos specialistas Gintaras Skamaročius džiaugėsi, kad antroji vieta skirta būtent šiai sodybai, išsiskiriančiai ne tik autentiškumu, bet ir rodoma pagarba lietuvių kalbai bei gyvai liudijamu žodžiu. Jis įteikė sodybos įvertinimą įprasminantį etnokultūrinės sodybos ženklą, padėką ir maišelį lauktuvių.
Sveikinimo žodžius A. ir V. Rutkams skyrė ir Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė, pasidžiaugusi, kad yra tokių šviesulių.
„Norėčiau palinkėti, kad mūsų krašte, Sūduvoje būtų daugiau tokių kaimo turizmo sodybų. Kiek pačiai tekę važiuoti ir dalyvauti tokiuose konkursuose, tai liūdnas vaizdas, todėl smagu, kad jūs puoselėjate etninę kultūrą, į viešumą nešate ir skleidžiate tradicijas, kurias gali perimti jaunoji karta“, – kalbėjo R. Vasaitienė.
Įvertinimu džiaugėsi ir sveikinimus Turizmo ir verslo informacijos centro vardu skyrė turizmo vadybininkė Vaida Zimnickienė. Ji sodybos šeimininkams dėkojo už tradicijų puoselėjimą, tautinės savimonės ugdymą.
„Esate ištikimi tradicijų puoselėtojai. Tai didžiulis indėlis ateities kartoms. Pristatydami zanavykų tradicijas, amatus, gyvenimo būdą ir buitį ugdote visuomenės istorinę atmintį ir tautinę savimonę“, – džiaugėsi V. Zimnickienė, priminusi, kad nors sodyba išties išskirtinė ir unikali, šeimininkus dalyvauti konkurse visgi teko įkalbinėti.
Patys sodybos šeimininkai, sulaukę tokio įvertinimo, neslėpė dėkingumo ir žadėjo unikalumą puoselėti ir toliau.
Kaip pasakojo V. Rutkus, pati sodyba pastatyta dar 1896 m. Joje yra ir klėtis, ir ūkiniai pastatai. Rutkai ją įsigijo 1996 m. Sodyba ne tik nuomojama įvairiausioms šventėms, bet yra ir parodomoji etnografinė ekspozicija, galima atvykti kaip į ekskursiją, vedamos ir edukacijos.
„Mes užaugom tokioj aplinkoj, tai ir atkurti autentiškumą nebuvo sunku“, – sako šeimininkai.
A. Rutkienė pripažįsta, kad ypač malonūs atsiliepimai tų klientų, kurie po sodybą vaikščiodami ir ašarą braukia, mat vyresnio amžiaus žmonėms tai primena vaikystę, tėvus, tėviškę.
Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkursas rengiamas nuo 2019m., tačiau kartais konkursui pateikiamos ir tokios sodybos, kurios tiesiog nevertintinos, nes autentiškumo jose nė su žiburiu nerasi. Kaip pastebi R. Vasaitienė, nors neretai sodybas įsigyja jauni žmonės, jas bando atkurti, bet per daug sušiuolaikina ir nelieka nei tradiciškumo, nei autentikos, tad apie tai, įsitikinusi muziejaus direktorė, reikia kalbėti, edukuoti. Be to, ypač mažas konkurse dalyvaujančių skaičius, tad kartais tenka rinkti ir vieną iš vieno.
„Draugo“ inf.