Gegužės mėnesį „Draugo“ redakciją pasiekė nuotaikingas laiškas geltoname pailgame voke, iliustruotame paveikslėliu „Pakraštys“. Atplėšę intriguojantį voką radome kvietimą: „Zyplių dvaro galerijoje sukabinau savo tapybos darbus. Dvidešimt metų svajojau, tris metus ruošiausi ir...praplyšo. Ateikit pažiūrėti. Visų labai labai lauksiu.“
Nuotr. Parodos atidarymo proga pasveikinti V. Pračkailos atvyko ir mama, kuriai jis negailėjo komplimentų ir dėkingumo žodžių.
Šis kvietimas nuo – Vaido Pračkailos, kitaip žinomo Apolionijos Zizirskienės vardu. Šįkart liaudyje pamėgtos moteriškės nebuvo nei kvapo – birželio 16 dienos pavakare, parodos atidarymo metu, prie dvaro arklidžių, kur vyko paroda, durų V. Pračkaila stovėjo ir kvietė vidun savo svečius: „Nagi, prašom į vidų, įsitaisykite patogiai, nesidrovėkite... Džiaugiuosi, kad atėjote...“.
Nuotr. Parodos atidarymo proga pasveikinti V. Pračkailos atvyko ir mama, kuriai jis negailėjo komplimentų ir dėkingumo žodžių.
Šis kvietimas nuo – Vaido Pračkailos, kitaip žinomo Apolionijos Zizirskienės vardu. Šįkart liaudyje pamėgtos moteriškės nebuvo nei kvapo – birželio 16 dienos pavakare, parodos atidarymo metu, prie dvaro arklidžių, kur vyko paroda, durų V. Pračkaila stovėjo ir kvietė vidun savo svečius: „Nagi, prašom į vidų, įsitaisykite patogiai, nesidrovėkite... Džiaugiuosi, kad atėjote...“.
Parodą autorius pradėjo pašmaikštavimu: „Tai jaunojo dailininko 50 metų jubiliejus.“ Apipavidalintojo darbas, interjerų, reklamų, agitacijų kūrimas – tai V. Pračkailos gyvenimas iki Zizirskienės. Ši paroda ir gimė iš ilgesio bei noro vėl prisiliesti prie vizualiųjų menų.
Parodos atidarymo metu autorius pasakojo apie savo mokytojus, tėvus, šeimos istoriją. Jo tėvo šeima gyveno vienoje iš dvaro oficinų. „Apie 1950-uosius metus, pabėgęs iš Sibiro tremties, Zypliuose slapstėsi ir dvare įsikūrusioje ligoninėje ūkvedžiu dirbo mano senelis Stasys Pračkaila... Iš čia į Griškabūdžio mokyklą ėjo mokytis mano tėvas Edmundas Pračkaila... Po krūvos metų į Zyplių dvarą tarytum namo sugrįžau aš – Vaidas Pračkaila“,- taip apibūdino savo ryšį su dvaru artistas.
Apie valandą truko sveikinimai – V. Pračkailą pagerbė mero sekretorė Rima Rauktienė, Lukšių seniūnas Vidas Cikana, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Julė Kasparevičienė. „Fantastiški paveikslai“,- pastebėjo skyriaus vedėja. – Esi mielas, fantastiškas žmogus, Vaidai! Tu iš tų humoristų, kurie turi daugiau, negu kiti. Ačiū tau už tai, ką tu turi!” Po iškalbingų sveikinimų prasidėjo koncertinė programa.
„Šia paroda nepretenduoju į kažką absoliutaus, velniškai gražaus“,- teigė autorius. Jis svečiams apibūdino savo paveikslus: „Į šio paveikslo dažus įmaišiau šiek tiek žvyro“, „Ten lyg dumbliai plevėsuoja, kur tokį pasikabint – nežinau...“, „O šio pavadinimas – „Nusiprausęs medis išlipo iš ežero. Suvalgys obuolį“. Mero sekretorė, žiūrėdama į didelę svečių auditoriją, klausė: „Kas susirinko į šią parodą – V. Pračkailos ar Zizirskienė gerbėjai?“ Parodos atidarymo metu netrūko šmaikštumo, išmonės, nuoširdumo, todėl tikriausiai koncertu liko patenkinti ir Zizirskienės gerbėjai ir V. Pračkailos bičiuliai.
Paroda veiks iki rugpjūčio 1 dienos.
„Draugo“ inf.