Nuo senų laikų Dievas ir malda neatsiejami žmogaus gyvenime. Žmogus išsipasakoja savo Kūrėjui, padėkoja Jam. Kaip tiltas tarp žmogaus ir Dievo buvo statomi Maldos namai - bažnyčios. Kokią vietą, bėgant metams, bažnyčia žmogaus gyvenime užima šiuo metu?

Nuotr. Bažnyčia  - tai tikėjimas, dvasinė ramybė, gėris. Tai vieta, kur žmogus gali atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių, apmąstyti, ką padarė blogo, atgailauti už tai arba tiesiog pabūti su Dievu.

Bažnyčia – dvasinis prieglobstis

Bažnyčia  - tai tikėjimas, dvasinė ramybė, gėris. Tai vieta, kur žmogus gali atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių, apmąstyti, ką padarė blogo, atgailauti už tai arba tiesiog pabūti su Dievu.

 
„Kiekvienas, įžengęs į ją, pasiima tiek, kiek jam reikia“,- savo mintimis dalijosi šakietė Jūratė Tamulevičienė. Ji mano, kad bažnyčia neturėtų varžyti ar įsakinėti. Jos paskirtis – ugdyti žmogaus dvasią.

Panašią poziciją išsako ir abiturientas Mantvydas Lenkas. „Manau, kad bažnyčia reikalinga žadinti žmonių tikėjimą, meilės jausmą, užuojautą kitiems“,- sako jis.

Pats jaunuolis atskleidžia, kad bažnyčioje lankosi gana retai, tačiau pripažįsta siekiantis atrasti tikrąją jos svarbą sau, ir nenorintis ten eiti vien dėl senelių ar aplinkinių daromos įtakos.

Visai kitokios nuomonės laikosi Vladas Kuncaitis. Garbaus amžiaus šakietis nėra nusiteikęs prieš bažnyčią, tačiau jos svarba abejoja. Jis atskleidžia, kad bažnyčioje tenka pabuvoti dažniausiai tik per šventes, tačiau ir tada nenuėjęs, blogai nepasijustų. Jo nuomone, norint pabūti su Dievu, į jokią bažnyčią nebūtina eiti.

Kunigas yra Dievo tarnas. Jis tarsi tarpininkas tarp Jo ir mūsų. Todėl atsiranda dvasininkų, kurie, rodos, Dievo balsu kalba. Būtent toks ir yra Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Sigitas Matusevičius.

Jo svetingumas, nuoširdumas ir geranoriškumas žavi ir šildo ateinančiuosius. Dvidešimt dviejų metų patirtį turintis kunigas pasakoja, kad Dievas yra reikalingas kiekvienam. „Ankščiau ar vėliau, Dievo prireikia visiems“,- teigia jis.

Vyrauja nuomonė, jog kai žmogui gerai, jis primiršta tikėjimą, o ištikus nelaimei, ar pasisukus gyvenimui sunkesne linkme, pirmiausiai ieško pagalbos būtent bažnyčioje. Dvasininkas pasakoja, kad sunkmečiu žmonių bažnyčioje sumažėjo. „Daug į užsienį išvyko, kiti, apimti nevilties, nieko nebenori“,- sako jis.

Tačiau atsiranda nemaža dalis tikinčiųjų, kurie prašo dvasinės pagalbos, nori išsipasakoti ar pasiguosti.

Dvasininkas džiaugiasi, kad Šakiai - aktyvi bendruomenė. Sekmadienis – bendruomenės susitikimas, visus vienijanti bendra malda. „Aktyviausiai čia žmonės renkasi žiemos metu, turbūt dėl to, kad mūsų bažnyčia yra apšildoma, kaip nedaugelis kitų“,- šypsosi kunigas.

Dideliu privalumu jis laiko ir tai, kad bažnyčios durys visada atviros, ir žmonės, net ne mišių metu, gali į ją užsukti. Vieniems ji tampa ramybės tvirtove, kitiems – keliu Dievo link.

Šakių parapijos klebonas pasakoja, kad  į bažnyčią aktyviai renkasi ir jauni žmonės. „Dažnai ateina jaunos šeimos ar įsimylėjėlių poros“,- džiaugiasi jis.

Tikinčiųjų Maldos namuose ypač padaugėja per didžiąsias šventes, Motinos ir Tėvo dieną. Tėvai čia dažniausiai atsiveda savo vaikus, senoliai – anūkus.  

Taip pat šakiečiai dažnai atlieka  išpažintį. „Kartais, net valandą prieš mišias, prie klausyklos būna nusidriekusi žmonių eilė“, – pasakoja dvasininkas.

Norėdami pasikalbėti, pasiguosti ar užklupti įvairių nelaimių bet kuriuo paros metu beldžia į klebonijos duris. Kunigas sako, kad dar nė vienam neatsakė, o netikėti apsilankymai jau tapo gražia kasdienybe. Svarbiausia, jo nuomone, suprasti žmogų, padėti jo sielai, todėl klebonas visiems linki, kad ir atostogų metu nepamirštų maldos ir Dešimt Dievo įsakymų.