Lietuvos ir Suomijos draugystė tebesitęsia

konferencijaAsta GVILDIENĖ  

Rugsėjo 4 d. Plokščių vidurinėje mokykloje įvyko 12-oji Lietuvos ir Suomijos draugijos konferencija „Lietuva ir Suomija Plokščiuose“, apjungianti mokslininkų, profesorių, mokytojų, studentų ir mokinių pranešimus, kurie buvo vienodai įdomūs ir svarbūs. Pasak Plokščių vidurinės mokyklos direktorės Nijolės Bitinienės, šios konferencijos vadinamos mokslinėmis konferencijomis, kurių ištakos - XIX a. pabaigoje padėti tvirti pamatai Lietuvos ir Suomijos kultūrinei bendrystei, atlaikę visus ne visada palankius  politinius ir istorinius vėjus.  

Nuotr. Plokščių vidurinės mokyklos direktorė Nijolė Bitinienė tapo Plokščių mokslo akademijos rektore.

Konferencijoje dalyvavo Šakių rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius, Suomijos ambasadorė  Lietuvoje  Marja – Liisa Kiljunen, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius Stasys Skrodenis, Helsinkio universiteto profesorius ir Donelaičio draugijos pirmininkas Hannu Niemi, Lietuvos ir Suomijos draugijos pirmininkė Jurgita Ivanauskaitė bei gausus būrys Lietuvos ir Suomijos draugijos narių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės rajonų savivaldybių administracijos kultūros ir švietimo skyrių atstovai, aktyvi Donelaičio draugijos veikėja Stasė Rajala ir daugelis kitų konferencijos dalyvių bei svečių.
 
Lietuvos ir Suomijos konferencijos dar vadinamos Plokščių akademija – iki šiol neturėjo savo rektoriaus. Ši situacija profesorių Stasio Skrodenio ir Hannu Niemi iniciatyva akimirksniu buvo pakeista – rektore tapo Plokščių vidurinės mokyklos direktorė Nijolė Bitinienė. Hannu Niemi įteikė jai rektoriaus regalijas.

Pirmoji konferencijos dalis buvo skirta 160-osioms Petro Kriaučiūno gimimo metinėms, kurioje buvo paminėtas didelis Petro Kriaučiūno indėlis į lietuvybės sklaidą.  Petrą Kriaučiūną galime lyginti su M. Valančiumi. Tai didis lietuvis, visą savo širdį atidavęs jaunimo auklėjimui ir tautinio atgimimo žadinimui. Jis, kaip anksčiau Antanas Baranauskas, iškėlė lietuvių kalbos, kaip seniausios indoeuropiečių kalbos, tinkamumą reikšti subtiliausias mintis ir jausmus. Plokščių vidurinės mokyklos mokytoja Gražina Kazarian skaitė pranešimą  „Petras Kriaučiūnas. Gyvenimo programa“, Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos moksleivė Lena Dovgan pristatė savo literatūrinį darbą „Zofijos Kriaučiūnienės paveikslas Mailos Talvio kūrinyje „Idėjos auka“, Helsinkio universiteto profesorius Hannu Niemi savo pranešimą „Tolimi Plokščių atgarsiai“ skaitė lietuvių kalba ir ypatingai paprėžė, kad Petras Kriaučiūnas 1889-1899 m. dirbdamas teisėju Plokščiuose, bendravo su studentais, kunigais, Lietuvos šviesuomene, mokslininkais. Pas jį lankėsi rusų mokslininkai A. Aleksandrovas, E. Volteris, J. Boduenas de Kurtene, danas A. Benedictenas, suomiai kalbininkas J.J. Mikola su žmona rašytoja M.Talvio, rašiusia Suomijoje apie lietuvių kultūrą, tautosakininkas A.R.Niemi, kuris rinko lietuvių liaudies dainas ir išleido „Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimus“ suomių kalba.

Antroje konferencijos dalyje pranešimai buvo skirti Lietuvos ir Suomijos draugijos veiklos 20-mečiui. 1927 m. gegužės mėnesį Kaune buvo įsteigta Lietuvos ir Suomijos draugija, kurios steigėjas ir pirmasis pirmininkas buvo generolas Vladas Nagevičius. Gražiai besivystančius suomių ir lietuvių santykius 1940 m. nutraukė sovietinė okupacija. 1944 m. buvo priversta savo veiklą Helsinkyje nutraukti Lietuvos ir Suomijos draugija, kuri buvo atkurta 1990 m. Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius Stasys Skrodenis skaitė pranešimą „Lietuvos ir Suomijos draugijos kelio vingiai“, Tautvydas Šukys iš Mykolo Romerio universiteto pristatė savo darbą  „Plokščiai: mano kelio pradžia“, Lietuvos ir Suomijos draugijos pirmininkė Jurgita Ivanauskaitė pasisakė tema „Lietuvos ir Suomijos draugija. Pareigos popieriuj, pareiga – širdy“ ir konferenciją užbaigė Lietuvos ir Suomijos draugijos nario Algirdo Banevičiaus pranešimas „Profesoriaus Stasio Skrodenio darbai pristatant Suomiją Lietuvai“.

Plokščių vidurinės mokyklos muziejuje pristatyta ekspozicija apie Petro Kriaučiūno veiklą, Lietuvos ir Suomijos kultūrinius ryšius, Lietuvos ir Suomijos draugijos veiklos 20-metį. Profesorius Stasys Skrodenis pristatė knygų parodą „Žvilgsnis į Suomiją“, kurioje buvo eksponuojamos knygos iš jo asmeninės bibliotekos.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.